"Klaipėdos energijoje" - rekreacinė zona

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo priminta, jog dar ankstesniais metais nemaža dalis šilumos energijos buvo išgaunama deginant mazutą, o jo sandėliavimui buvo reikalinga specifinė infrastruktūra: siurblinės, didžiuliai rezervuarai, estakados. Ilgainiui buvo pereita prie alternatyvių energijos šaltinių, tad dabar pagrindinis bendrovės katilinių kuras yra gamtinės dujos ir biokuras, o rezervinis - mazutas. Šie pokyčiai lėmė, kad dalis infrastruktūros tapo nebereikalinga, o dėl įrangos specifikos, jos pritaikymas esamiems poreikiams tiesiog nebėra įmanomas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyr. patarėjas Ričardas Zulcas sakė, jog konversiniai projektai miestui yra be galo svarbūs.

"Miestas šiek tiek kenčia, kad neturi architektūros prie vandens, kas būdinga kitiems uostamiesčiams. Taip pat yra problema, kad turistai atvykę į Klaipėdos miesto senamiestį nesusivokia, kad jie yra senamiestyje ir klausia, o kur yra senamiestis. Miesto dominančių atsiradimas arba magnetų ir judėjimo srautų sukūrimas iš taško A į tašką B būtų labai sveikintinas dalykas", - sakė R. Zulcas.

Pradinė stadija

Nors apie "Klaipėdos energijos" konversiją kalbama jau ne vienerius metus, tačiau dabar yra tik pradinė šio konversijos projekto stadija - parengta tik techninė užduotis galimybių studijai.

Galimybių studijos pagrindinis tikslas, pasak R. Zulco, yra pastatų šalia Danės upės ir Kuršių marių statymas, vandens įveiklinimas ir pramoninių įmonių iškeldinimas iš miesto centro, taip pat paveldo aktualizavimas ir teritorijos įkomercinimas.

Šiuo metu penki įmonės pastatai yra įrašyti į Paveldosaugos objektų sąrašą, o, pasak AB "Klaipėdos energija" direktoriaus Antano Katino, net turbinų salėje esančios plytelės yra suskaičiuotos, taip pat paveldosaugininkai neleidžia pakeisti ir originalių langų, nes pastarieji yra iš 1938-1939 metų.

Planuojamas iškėlimas į šiaurinę dalį

Dar praėjusiais metais AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius A. Katinas sakė, jog seniausiam padaliniui - elektrinei Danės gatvėje, kuri laikoma energijos gamybos lopšiu Klaipėdoje, - sukako 90 metų. Tad jau tada buvo galvojama šiai katilinei leisti pailsėti, kad ji ateityje būtų tik rezervinė, o visa šilumos gamyba būtų koncentruojama Šilutės plente.

Nors miesto planuose numatyta, kad naujoji "Klaipėdos energijos" katilinė turėtų atsirasti tik 2030-2050 m., tačiau jau dabar bendrovė ruošia būsimos katilinės techninius sprendinius.

"Klaipėdos energijos" iškėlimas yra planuojamas į šiaurinę miesto dalį, nes ten yra šešios galimos vietos, kuriose būtų įmanoma statyti katilinę. "Miestas yra pailgas ir šiaurinėje miesto dalyje nebeturime jokių šilumos gamybos šaltinių, turime tik tai, kas yra pietuose: Lypkių katilinė ir Šilutės pl. pagrindinė katilinė", - sakė A. Katinas.

Kilo daug diskusijų

Nors apie "Klaipėdos energijos" konversiją kalbama jau ne vienerius metus, tačiau darbai vyksta ne taip sklandžiai kaip buvo tikimasi. Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu ne vienas Tarybos narys pažėrė kritikos.

"Man atrodo, jog tokios apimties studija, kokia ruošiama dabar, vėl yra pinigų išmetimas vėjais. Mes ir vėl gausime kažkokį teorinį veikalą, kurį pasidėsime į stalčių. Mes net nesuprantame svarbiausio dalyko, ko nori pats miestas. Turėtume labai aiškiai sukonkretinti, ko mes norime, nes šiuo metu daugiau dar turime klausimų nei atsakymų", - sakė komiteto narys Vidmantas Dambrauskas.

Komiteto posėdyje V. Dambrauskas siūlė pirmiausia viską išdiskutuoti, išanalizuoti ir tik tada, kai bus aiškūs keli scenarijai, užsakinėti galimybių studiją. Jam pritarė ir komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė. Jos teigimu, veiksmai dėl žaliosios zonos Danės krantinėje nėra tinkamai atliekami.

"Arba mes nesusikalbame, arba nevienodai matome tuos dalykus, kurie yra numatyti detaliajame plane. Mano palinkėjimas yra sukonkretinti tikslus ir natūralu, kad dirbant su investuotojais turėtume greitesnį rezultatą nei atlikus tik teorinius darbus - jie toliau gulėtų stalčiuje. Dar reikia diskusijų dėl techninės užduoties, o detalusis planas yra galiojantis, tad jį reikia vykdyti", - tokiais žodžiais posėdį užbaigė J. Simonavičiūtė

Kaip sparčiai vyks kiti teritorijos konversijos etapai, priklausys ir nuo to, ar pavyks daliai projektų gauti ES finansavimą. Įtakos teritorijos tvarkymui turi ir tai, kad žemė po pastatais nėra "Klaipėdos energija" nuosavybė. Ji yra nuomojama iš valstybės. Taip pat didžiulė kliūtis yra ir Danės upės krantinėje nutiesta magistralinio šilumos vamzdyno trasa, kurią norima perkelti po žeme.