Klaipėdos energija: nuo anglies iki biokuro

Įmonės veiklos pradžia - 1929 metais pastatyta anglimis kūrenama elektrinė ant Danės kranto. Tuo metu tai buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje. Elektrinė stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau vėliau buvo atstatyta ir veikia iki šiol. Tiesa, elektra čia jau nebegaminama - tiekiama šiluma Klaipėdos miestui.

Pastatė per metus

Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis pasakojo, kad XIX amžiuje Klaipėda buvo apimta plataus industrinio proceso, kuris vyko Vokietijoje.

"Tuo metu mieste kūrėsi gamyklos, lentpjūvės, celiuliozės, trąšų kombinatai, atsirado dujų fabrikas ir tramvajus, kuriam reikėjo elektros. Pirmoji modernesnė elektrinė Klaipėdoje atsirado dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir buvo apie 600 kW galingumo. 1900 metais Povilo gatvėje pastatyta pirmoji elektrinė tiekė tramvajui elektros energiją. Tačiau palaipsniui, kai Klaipėda atiteko Lietuvai, o mieste ėmė kurtis nauja infrastruktūra, augo uostas ir pramonės įmonės, smarkiai išaugus energijos poreikiui, senosios elektrinės, kuri buvo dabartinės "Baltijos laivų statyklos vietoje", nebeužteko", - pasakojo V. Vareikis.

Buvo svarstyta, ar rekonstruoti senąją elektrinę, ar statyti naują, tačiau senoji vieta buvo kiek nepatogi, nes iki marių buvo nemažas atstumas, tad vandeniui tiekti aušintuvams būtų reikėję net 320 metrų ilgio vamzdžių.

1928 metų birželį prasidėjo naujos elektrinės statyba prie Danės upės, iš kurios ir planuota imti vandenį kondensaciniams įrenginiams. Ši vieta buvo patogesnė ir dėl to, kad visai netoli ėjo geležinkelis, netoli buvo vandenvietė, o upe buvo galima atgabenti elektrinei kūrenti reikalingų anglių.

VIS DAR veikia elektros gamybos turbinos "AEG", sumontuotos 1934 m. Virginijos KESMINĖS nuotr.

"Stebėtina tai, kad vos per metus ji buvo pastatyta gana sunkiomis sąlygomis. Gruntas čia yra prastas, labai vandeningas, o normalus gruntas buvo tik apie 10- 15 metrų gylyje. Net ir naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis tai nelengvas darbas. Buvo kalami mediniai brangiai kainuojantys poliai, ant kurių buvo lietas betonas, taip išlyginant paviršių", - pasakojo istorikas.

Buvo dirbta dviem ir net trimis pamainomis, statyboje dirbo iki 300 žmonių. 2,5 ha plote buvo sukalta 20 tūkst. ilginių metrų medinių polių. Buvo pastatyta katilinė, mašinų salė, cirkuliacinio vandens siurblių ir maitinimo vandens valymo įrenginių patalpa, uždara elektros skirstykla, kontora, sandėliai, buitinės patalpos, valdymo pultas ir kaminas.

88,7 m aukščio kamino statyba tokiame drėgname grunte to meto sąlygomis buvo neeilinis dalykas. Po 12 m skersmens gelžbetonio pamatu reikėjo sukalti 173 polius.

Visa elektrinės statyba tuo metu kainavo net 8,5 mln. litų.

Parsivežė dėžėse

1934 metais tramvajus buvo likviduotas, anot kai kurių šaltinių, todėl, kad trukdė klausytis radijo, elektros jam nebereikėjo ir naujoji elektrinė patenkino visos Klaipėdos augančius energijos poreikius.

"Tai buvo moderniausia tais laikais elektrinė, kurioje buvo naudota vokiečių firmos "AEG", "Siemens", "Babcock &Wilcox" įranga. Tai galingos įmonės, kurios veikia iki šiol. Elektrinę projektavo vokiečių firma "EAG", o patį pastatą projektavo garsusis Klaipėdos architektas Herbertas Reissmannas, kuris projektavo ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatą. Taigi tai yra unikalus kompleksas.

1944 metų pabaigoje vokiečiai pradėjo demontuoti įrenginius ir juos vežti į Karaliaučių. Vienas iš turbogeneratorių, kuris prasčiau veikė, buvo jau anksčiau išgabentas į Berlyną remontuoti, bet užstrigo pakeliui. Vėliau lietuvių energetikai jį surado, parsigabeno atgal ir sutaisė. Karo metu buvo susprogdintas kaminas, kuris krisdamas sudaužė turbinų sales, katilų bunkerius, dalį mašinų salės stogo. Kas buvo neišvežta (matavimo prietaisai, skirstyklos, reaktorių izoliatoriai, kolektoriai), buvo sudaužyta plaktukais - vokiečiai nenorėjo palikti turto sovietams.

Elektrinę po karo atstatė daugiausia Lietuvos energetikai. Nors buvo ir rusų, ir žydų, tačiau dominavo lietuviai ir vokiečių karo belaisviai iš stovyklos Bangų gatvėje. Dingusią įrangą lietuviai surado Karaliaučiaus Peysės (dabar - Svetyj) elektrinėje, kur viskas buvo sudėta į dėžes, net neišpakuota, ir parsivežė", - istorinius įvykius apžvelgė V. Vareikis.

Istorikas atkreipė dėmesį į tai, kad visai netoli elektrinės, ten, kur dabar yra sporto klubas "Impuls", buvo pastatytas namas energetikams, kad jie galėtų gyventi visai šalia darbovietės. Sovietemčiu taip pat buvo statomi butai darbuotojams netoli elektinės, įkurti ir įvairūs poilsio kompleksai, pavyzdžiui, "Energetikas" Šventojoje, poilsiavietės Palangoje.

Veikia iki šiol

Atstatyta elektrinė pradėjo veikti 1945 metų pabaigoje, kitais sekančiais metais jau veikė trys turboagregatai ir elektrinė pasiekė prieškarinę galią. Be senų įrenginių, elektrinėje buvo montuojami ir nauji. 1952 m. pradėjo veikti "Schihau" firmos 60 t/h našumo garo katilas. Tai buvo akmens anglių dulkes deginantis šachtinis katilas. Jis našumu pranoko visus penkis prieškarinius garo katilus.

Dar po kelerių metų, sparčiai plėtojantis pramonei Klaipėdoje, prasidėjo miesto termofikacija, buvo rekonstruojamos turbinos, statomi vandens šildymo katilai, tiesiamos šilumos trasos, atsisakoma kietojo kuro - akmens anglies. Katilinėse buvo pradėtos naudoti gamtinės dujos, mazutas, biokuras.

Miestui išsiplėtus į pietus ir trūkstant šilumos energijos, 1965 m. Šilutės plente buvo pastatyta Klaipėdos rajoninė katilinė, o 1989 m. - Lypkių rajoninė katilinė.

Šiuo metu Danės g. 8 esanti elektrinė gamina ir tiekia šilumą šiaurinei uostamiesčio daliai.

Administracinis šios elektrinės pastatas yra modernios architektūros, konstruktyvizmo stiliaus, apvaliais kampais. Visas Danės g. 8 esantis kompleksas yra unikalios pramoninės architektūros pavyzdys.