Klaipėdos dvarai: pamirštas Tauralaukis

Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Tai naujas bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos dvarų asociacijų projektas, skirtas šių valstybių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams. Jo tikslas - pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Klaipėdos mieste yra penki dvarai: Rumpiškės, Sendvario, Gedminų, Bachmano ir Tauralaukio, tačiau šiame projekte jie nedalyvauja. Ar Klaipėdos dvarai įdomūs, svarbūs miestiečiams ir svečiams, kokia jų reikšmė formuojant Klaipėdos miesto įvaizdį? "Vakarų ekspresas" pradeda rašinių ciklą apie Klaipėdos miesto dvarų istoriją, šiandieną ir ateities perspektyvas. Pirmasis rašinys skirtas Tauralaukio dvarui.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas prisipažino, jog nieko nežino apie Klaipėdos dvarus. Į klausimą, kodėl Klaipėdos dvarai nedalyvauja tarptautiniame projekte "Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus?" jis atsakė: "Projekte dalyvauja tik asociacijai priklausantys 60 dvarų ir pilių. Neatsimenu, kad būtų kas iš Klaipėdos. Jeigu žinote Klaipėdoje dvarų - tai rekomenduokite, mes su jais susisiektume ir pasiūlytume prisijungti prie projekto. Dvarų tikriausiai turite?..."

Atrodo, kad Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentui ir pačiam neprošal būtų pakeliauti ir susipažinti bent jau su Lietuvos dvarais. O apie uostamiesčio dvarų paveldą ir knygose galima paskaityti - yra tokia 2005 m. Kęstučio Demerecko išleista knyga "Klaipėdos dvarai".

"Mano tikslas - pirštu parodyti, kokias vertybes turime, deja, tenka susidurti, kad mieliau kuriamos pseudovertybės, nei puoselėjamos senosios. Tauralaukyje, kad ir labai nukentėjęs, bet išlikęs Tauralaukio dvaro kompleksas, kurį sudaro pagrindiniai rūmai, ūkiniai pastatai, tvenkinys. Dvarą papildo unikalus, visai netyrinėtas gamtos ir istorijos kompleksas - Dangės vingyje įsikūręs maždaug tris šimtmečius skaičiuojantis ąžuolynas, piliakalnis, aukų akmuo ant upės kranto. Prieš daugiau kaip du šimtus metų šioje teritorijoje veikė dvaro parkas, kuriame laiką leisdavo 1807-1808 m. Mėmelyje rezidavusi karališkoji šeima karalius Friedrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė. Jau tuo metu ten veikė kavinė, buvo sodinami medžiai, krūmai, gėlynai, veikė tokios pramogos, kaip karuselės vaikams, kėgliai ir kt. Karališkoji šeima iškylauti į Tauralaukį plaukdavo laiveliu. Ten buvo ir prieplauka laiveliams ir virvėmis tempiamas keltas. Iki šiol auga ir žaliuoja įspūdingas Luizės vardu pavadintas ąžuolas, o visa kita šlovinga praeiti užžėlė aukšta žole ir brūzgynais", kalbėjo leidėjas, tarptautinės paveldo organizacijos ICOMOS narys K. Demereckas.

Inciatyva žlugo

Prieš aštuonerius metus K. Demereckas kartu su tuomet Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos valdybos nare ir vykdančiaja direktore Lina Blažyte, tuometine Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktore Rūta Žadeikiene, būriu visuomeninių organizacijų bei pavienių asmenų Klaipėdos savivaldybės administracijai pateikė siūlymą išnagrinėti istorinio parko gaivinimo galimybes.

Jau tada iniciatyvinė grupė siūlė atlikti archeologinius, istorinius, dendrologinius ir kitokius Tauralaukio parko tyrimus, nagrinėti jo atgaivinimo ir pritaikymo šiuolaikiniams visuomenės poreikiams galimybes. Iniciatyva buvo sulaukusi didelio visuomenės dėmesio, tačiau taip ir nesulaikė jokios Klaipėdos miesto savivaldybės reakcijos.

Įsipareigojo pasidomėti

Tuometinis Klaipėdos meras, Tarybos narys Rimantas Taraškevičius, kuris ir pats gyvena Tauralaukyje, neprisimena konkrečių iniciatyvinės grupės siūlymų, tačiau pritarė, jog išskirtinė gamtinė ir paveldosauginė šio rajono teritorija yra verta didesnio dėmesio.

DAUGIABUTIS. Pagrindiniame Mažojo Tauralaukio dvaro pastate dabar gyvena nauji dvarininkai. Jis virto daugiabučiu namu. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

"Vaizdinga Dangės pakrantė, kartu su paminėtais lankytinais objektais: Velnio akmeniu, Luizės ąžuolu, taip pat seniausia Lietuvoje trešne, kuri auga visai šalia mitologinio akmens, reikalauja didesnio dėmesio ir priežiūros. Tai nuostabios vietos, kurios galėtų virsti puikia laisvalaikio, pasivaikščiojimų vieta tiek Klaipėdos miesto gyventojams, tieks svečiams. Neretai pastebiu, kad karalienės Luizės pamėgtomis vietomis dažnai vaikšto ir turistų grupės, nes jokių nuorodų link šių objektų nėra. Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija per kitus darbus ir projektus nesuranda laiko žvilgterėti į šią vietą. Kaip miesto Tarybos narys įsipareigoju pasidomėti Tauralaukio parko perspektyva ir paraginti parengti projektą lankytinų vietų aplinką padaryti dar gražesne", - pažadėjo R. Taraškevičius.

Mato lankomą kompleksą

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, einantis šias pareigas ketverius metus, apie iniciatyvą atkurti istorinį Klaipėdos Tauralaukio parką nieko negirdėjo. "Nei gandų, nei realių veiksmų apie iniciatyvas Tauralaukyje mano darbo metais neteko sulaukti.

"Tauralaukis ir Dangės slėnis - vienas perspektyviausių Klaipėdos miesto vietų tiek turizmui, tiek gyvenimui. Dviračių takas palei Dangės upę nuo miesto centro iki Tauralaukio - pirmas žingsnis. Aš pats dažnai juo važiuoju ir matau, kad jis labai mėgstamas tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų, mamų su vaikais. Natūralu, kad norisi dar daugiau. Praeityje upe nuolatos iki Tauralaukio plaukdavo laiveliais. Šią pramogą - būtų galima nesunkiai atgaivinti. Dviračių taku ar upe pasiekę Tauralaukį, natūralu, jog norisi kažką pamatyti. Tauralaukyje turime įspūdingą Dangės vingio pakrantę kartu su Velnio akmeniu, Luizės ąžuolu, Botanikos sodu, Mažojo Tauralaukio dvaru, kurio struktūra nors ir nukentėjo, bet dar yra išlikę keletas pastatų būtų galima sujungti į vientisą sistemą. Teritorija neabejotinai turi potencialo tapti labiau lankoma ir klaipėdiečių bei svečių mėgstama vieta. Beje, dviračių takas bus tęsiamas ir pasieks dar vieną paveldo objektą - Purmalių piliakalnį. Tad visi šie objektai gali būti sėkmingai panaudoti turizmo, rekreacijos, švietimo tikslais", - sutiko V. Juška, tačiau šiuo metu, anot paveldosaugininko, jokiose strategijose ar dokumentuose to nėra.

Vaizdinga Dangės pakrantė, kartu su paminėtais lankytinais objektais: Velnio akmeniu, Luizės ąžuolu, taip pat seniausia Lietuvoje trešne, kuri auga visai šalia mitologinio akmens, reikalauja didesnio dėmesio ir priežiūros. Tai nuostabios vietos, kurios galėtų virsti puikia laisvalaikio, pasivaikščiojimų vieta tiek Klaipėdos miesto gyventojams, tieks svečiams.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos tarybos narys, Tauralaukio gyventojas

Informacija
Tauralaukio dvaras (vok. "Kleine Tauralauken") pirmą kartą paminėtas 1539 m., kai hercogas jį padovanojo Viehofo prievaizdui Michialiui Jackushui. Tuomet jis buvo vadinamas Tauralaukėliais. Mažojo Tauralaukio dvaras įkurtas XVI a. Tuomet jis buvo sudarytas iš dviejų dvaro valdų. Pirmoji įkurta 1539 m. Antroji valda susiformavo 1598 m. O jau 1640 m. jai suteiktas kilmingojo - kulminio - dvaro statusas. 1665 m. jį įsigijo Antonijus Shroederis, kuris buvo vedęs Simono Dacho pamotę. 1672 m. abi dvaro valdas įsigijo Klaipėdos komendantas Johann Lobell. Nuo to laiko dvaras nebuvo skaidomas. Dvaras ėjo iš rankų į rankas. 1694 m. savininku minimas Gerhard von Renne, o nuo 1704 m. iki maždaug 1730 m. dvaras priklausė Grothus, 1741-1840 m. jis tapo Kolb nuosavybe. Dvaro sodyba buvo išsidėsčiusi kairiajame Danės krante, nuo XVII a. antros pusės žymima dabartinio dvaro vietoje. Dvaras nukentėjo per Septynmetį karą - 1757 m. Rusijai įsiveržus į Prūsiją. Išlikęs dvaro pastatų kompleksas susiformavo XIX-XX a. pr. Sodybos pastatai buvo išsidėstę aplink stačiakampio plano kiemą. Dvaro rūmai, pieninė, kalvė įsikūrė vakarinėje sklypo dalyje. Ūkiniai pastatai - tvartai, daržinė - rytiniame, pietrytiniame pakraštyje. Pietinėje pusėje stovėjo gyvenamieji namai darbininkams, tarnautojams.
1802 m. birželio mėn. Mėmelyje įvyko Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Čia užsimezgusi ilgosios draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų - Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui Tauralaukyje buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato - dekoratyviniai krūmai.
1807 m. Tauralaukyje dažnai lankėsi karališkoji šeima. Karalienė Luizė su vaikais į dvarą atplaukdavo laiveliu Dangės upe iš miesto rotuše vėliau tapusio pastato. 1840-1876 m. dvarą valdė Sperber šeimos. XIX a. pr. savininkai dažnai keitėsi ir ne visi jie žinomi. Tauralaukio dvaro parkui prižiūrėti, dekoratyvinės sodininkystės kultūrai Klaipėdoje skatinti ir propaguoti 1843 m. dr. Otto Friedrichas Reichelis įsteigė Sodų sąjungą. 1859 m. ši Sąjunga gavo korporacijos teises ir buvo įregistruota Tauralaukio parko savininke. Vėliau jos funkcijas perėmė 1896 m. įkurta "Klaipėdos ir jos apylinkių gražinimo ir svetimšalių pritraukimo" sąjunga. Ši Sąjunga labai prisidėjo prie Smiltynės, švyturio aplinkos, Tauralaukio gražinimo. 1890 m. Tauralaukyje svečiavosi Vokietijos imperijos kaizeris Vilhelmas.
1900 m. Sąjungos rūpesčiu Mažajame Tauralaukyje buvo pastatytas paminklinis akmuo karalienei Luizei atminti. Netrukus ši Sąjunga iširo, o paminklinis akmuo buvo nugriautas. XIX - XX a. Mažojo Tauralaukio dvaro teritorijoje Dangės slėnyje veikė restoranas, priklausęs dvarui. O 1877 m. nutiestas pėsčiųjų takas iš Klaipėdos į Tauralaukį, vadinamoji Vynerio promenada. Nuo XIX a. 3-iojo deš. į Tauralaukį Danės upe plaukė laiveliai. Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų priestate veikė kultūros namai, rodytas kinas. 2011 m. Tauralaukio dvaro pagrindinis pastatas parduotas aukcione. Jis paverstas daugiabučiu namu. Du buvę Tauralaukio dvaro komplekso ūkiniai pastatai išbraukti iš paveldo registro.