Klaipėdos bastionų laukia renesansas

Jau šį mėnesį prasidės daugiau kaip dvejus metus truksiantys vieno žymiausių uostamiesčio objektų – vadinamojo Jono kalnelio – rekonstrukcijos darbai. Jų vertė – per 2,2 mln. eurų.

Senamiestyje stūksantis valstybės saugomas XVII amžiaus bastionų kompleksas – buvusi fortifikacinė sistema – taps labiau pritaikytas lankytojams, renginiams. Kai bus nutiestas dar vienas įdomus turistinis maršrutas, visuomenei atsivers ir paslaptingi požemiai.

Pašalinus medžius atsivers tikrasis vaizdas, nes Jono kalnelis – militaristinis objektas, o ne parkas.

„Klaipėda iki XIX amžiaus buvo miestas-tvirtovė, todėl Jono kalnelio gynybinis kompleksas labai svarbus. Deja, ši teritorija daugybę metų buvo palikta tarsi likimo valiai, tad dabar norime ją prikelti, sutvarkyti“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Šalins medžius

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvusius gynybinius įtvirtinimus prie Dangės upės žino kaip Jono kalnelį. Komplekse yra unikalus vandens griovio (fosos) apsuptas ravelinas – dirbtinė aitvaro formos sala, į kurią veda medinis tiltas. Raveliną supa du bastionai ir kurtina. Per jį eina du požeminiai tuneliai, yra požeminės poternos, kol kas visuomenei neprieinamos arkinės patalpos po pylimais. Tai – prūsiškosios Klaipėdos reliktas, buvusios galingos, iš visų pusių senamiestį juosusios gynybinės sistemos fragmentas. Objekto rekonstrukcijos ir pritaikymo visuomenei darbų konkursą laimėjo UAB „Pamario restauratorius“. Ši bendrovė pirmiausia pradės šalinti medžius ir krūmus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, bus iškirsti 243 medžiai. „Šią savaitę gavome leidimą imtis tų darbų. Įvairūs medžiai, krūmai auga paveldosauginėje teritorijoje ir užgožia gynybines struktūras. Pašalinus medžius atsivers tikrasis vaizdas, nes Jono kalnelis – ne parkas, o militaristinis objektas. Teritorijoje planuojama išardyti veją po būsimomis dangomis, pasodinti gyvatvorę ir pasėti naują veją. Po dangomis, kurias numatyta įrengti, iškastas gruntas bus panaudotas Kurmarko pylimui atstatyti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino V. Švedas.

Renginių nevyks

Komplekse bus sutvarkyti ir įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, naujas apšvietimas, sėdimos tribūnos, vaikų žaidimo aikštelė, dinaminis fontanas, ramaus poilsio vieta, treniruoklių zona, aikštė ir nusileidimas iš jos prie vandens, pontoninės prieplaukėlės, naujas tiltas į raveliną bei kita. Beje, pasinaudoję pandusais ar keltuvas į kalnelio teritoriją galės patekti ir neįgalieji.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės Ilonos Dulkytės, sutvarkyti Jono kalnelį planuojama dviem etapais, t. y. per 26 mėnesius. Pirmojo etapo, truksiančio apie 18 mėnesių, darbų vertė – 1,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Dar 300 tūkst. eurų antrojo etapo darbams numatė skirti uostamiesčio savivaldybė.

„Paskutinio etapo mėnesiais bus tvarkomos požeminės poternos, tunelis ir statomas naujas tiltas į raveliną, salą. Dabar į ją veda tik vienas tiltas. Per įvairius renginius susidaro spūstys, žmonėms nepatogu pasiekti salą, todėl kitas tiltas bus tiesiamas priešingoje pusėje, prie Kultūros fabriko. Lankytojai galės ateiti vienu jų, o išeiti – kitu. Bus srauto pralaidumas“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė I. Dulkytė.

Jono kalnelio saloje ne vienus metus vyksta Rasos (Joninių) šventė, tradicija jau tapo ir šviečiančių, šokančių fontanų pasirodymai fosoje. „Dabar daugiau kaip dvejiems metams, kol vyks darbai, Jono kalnelį, kaip renginių vietą, teks pamiršti. Tačiau po rekonstrukcijos erdvė taps dar patrauklesnė švęsti“, – tikino uostamiesčio merijos valdininkė.

Nuo visuomenės atitvertos požeminės erdvės bus sutvarkytos ir pritaikytos turizmui.

Atvers požemius

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad tiek miestiečiams, tiek turistams turėtų būti ypač įdomu apžiūrėti požemines erdves po bastionais. „Yra dvi poternos, buvusios XVII-XVIII amžių sargybinės, jos jau daugybę metų neprieinamos žmonėms. Po vienu iš pylimų Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai įrengė savotišką tunelį, į kurį taip pat neįmanoma patekti. Pietvakarinėje dalyje yra vokiškas bunkeris, stebėjimo postas, o rytinėje dalyje – užgriuvęs vokiečių bunkeris, bet jo durys užmūrytos. Dar vienoje poternoje išlikusi XVIII amžiaus patrankų šaudymo anga. Taigi šis kompleksas labai įdomus, po rekonstrukcijos turėtų būti atvertos visos jo erdvės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo L. Kavaliauskas.

Atstatant Mėmelburgo pilies kurtinas po jomis esančios patalpos pritaikytos ir renginiams, ir muziejininkystei, tačiau ar tokiu pat keliu bus einama Jono kalnelio požeminių struktūrų atveju, neaišku. „Dar mąstysime, kaip jas pritaikyti, nes į požemius bus atvesta elektra. Faktas, kad erdvės taps prieinamos. Jos gali būti naudojamos ir parodoms, įvairiai edukacinei veiklai“, – svarstė I. Dulkytė.

Anot L. Kavaliausko, vargu ar Jono kalnelyje galėtų būti įrengtas dar vienas muziejus. „Klaipėdoje ir taip jau viena po kitos atsiranda naujos muziejinės erdvės piliavietėje. Jono kalnelio poternos per mažos, o tunelis – per siauras ekspozicijoms. Manau, ten nebent galėtų būti rengiama kokių nors istorinių nuotraukų paroda. Tačiau ekskursijas vesti būtina, nes turistus traukia tokios savitos, autentiškos vietos“, – tikino paveldosaugininkas.