Klaipėdos aukštojo mokslo reforma: kas išliks?

Susirinkusieji tik gūžčiojo pečiais nesuprasdami, ką reiškia ŠMM atsiųstas raštas, jog iki vasario 20 dienos universitetas, valstybinės kolegijos ir profesinės mokyklos turi pateikti tarpusavyje suderintą optimizavimosi planą?

"Vyriausybė kol kas kalba tik apie aukštojo mokslo pertvarką, o rašte minimos ir profesinės mokyklos. Keistas atrodo ir pats kreipimasis, kad meras pateiktų ministerijai priklausančių įstaigų optimizavimo planą", - stebėjosi V. Grubliauskas.

ŠMM Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Augaitis viešai išaiškino savo kolegės Sofijos Selvestravičienės parengtą raštą - esą profesinių mokyklų tinklo optimizavimui taip pat rengiamasi, tačiau vėliau.

"Šiuo metu dėmesį reikėtų sutelkti į Klaipėdoje veikiančias valstybines kolegijas ir universitetą", - sakė K. Augaitis.

KU rektorius Eimutis Juzeliūnas išdėstė, jog ekspertų komisijos, kurioje yra ir dabartinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, vertinimu, universitete yra tik trys tarptautiniu lygiu lyderiaujančios mokslinių tyrimų kryptys: jūriniai tyrimai, sveikatos ir istorijos.

"Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų kryptys įvertintos žemais balais, tačiau KU orientuotas į Vakarų Lietuvos regiono poreikius, kurie yra platūs. Mūsų strategija - klasikinis daugiasritis universitetas. Vyriausybė prognozuoja, kad 2020 metais Lietuvoje liks tik 6 tūkstančiai stojančiųjų į universitetines mokyklas. Siekiama, kad universitetai, bendradarbiaudami su kolegijomis, siūlytų abiturientams tris studijų pakopas", - aiškino E. Juzeliūnas.

Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovė Gražina Markvaldienė pasisakė, kad mieste vertos išlikti visos trys šiuo metu veikiančios valstybinės universitetinį mokslą siūlančios įstaigos, turėdama omenyje jos vadovaujamą kolegiją, KU ir Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM).

"Eliminavus vien kolegiją regionas prarastų mažiausiai 1 000 aukštos kvalifikacijos specialistų, nes pas mus 82 proc. studentų yra iš Vakarų Lietuvos regiono, ir 72 procentai mūsų abiturientų pasilieka regione", - tvirtino G. Markvaldienė.

Jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila replikavo, esą "vadinamieji švietimo ekspertai" iš Vilniaus "lengvabūdiškai teigia, kad Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas ir jo vadovaujama įstaiga dubliuoja specialistų rengimą, nes jiems žodis "jūra" viską uždengia. Jie neskiria, kuo skiriasi laivų statyba nuo jūrinių tyrimų ar jūrų transporto logistikos".