Klaipėdoje prasidėjo neužšąlančios kultūros metai

Simboliška, kad renginys prasidėjo sakralioje uostamiesčio vietoje - šv. Jono bažnyčios vietoje. Šimtmečius šioje vietoje stovėjusios bažnyčios aukščiausias bokštas buvo kelrodžiu visiems keliautojams, atvykstantiems jūra ir sausuma. Šiandien bokšto nebėra, tačiau istorinė atmintis inspiruoja menininkus plėtoti Klaipėdos - kelrodžio kultūros švyturio ir neužšąlančio kultūros uosto idėją, statyti kultūros bokštus "širdim, ranka ir kalba".

Pagrindiniu Klaipėdos kultūros sostinės leitmotyvu ir simboliu menininkai pasirinko labai trapų ir sykiu lankstų bei tvirtą pajūrio gamtos augalą -  smilgą. Paslaptingi "smilgininkai", nešini 3-6 metrų aukščio lanksčiais šviečiančiais objektais, jau kurį laiką vis pasirodydavo uostamiesčio gatvėse, o šeštadienio vakarą klaipėdiečius ir miesto svečius atvykusius į kultūros sostinės renginį pasitiko net 50 "smilgų", kurios švytėjo minioje ir visu grožiu atsiskleidė scenoje.

Muzika, poetinis tekstas, šokio judesys, perteikiamas skirtingoms kartoms, epochoms atstovaujančių atlikėjų buvusios Jono bažnyčios erdvėje estetiškai, originaliai ir be patoso pradėjo įsimenančią kelionę per Klaipėdos miestą ir laiką. Šios kelionės dalyvius pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Ūkio ministras, Klaipėdos - kultūros sostinės geros valios ambasadorius Mindaugas Sinkevičius.

"Tikiu, kad Lietuvos kultūros sostinės mumyse bus tiek, kiek kiekvieno iš mūsų širdyje bus tikėjimo, kad kultūra - neišvengiama mūsų vertybių ir gyvenimo dalis. Linkiu, kad kiekvienas klaipėdietis ne tik lauktų, kol kultūra ateis pas jį, bet kurtų, aktyviai dalyvautų kultūriniame gyvenime ne tik šiais metais, bet ir visą savo prasmingą ir sąmoningą gyvenimą", - sakė meras V. Grubliauskas.

L. Ruokytė-Jonsson į susirinkusiuosius kreipėsi "Mieli, mano klaipėdiečiai", pažymėdama, kad Klaipėda jai - ypatingas miestas, kuriame ji gimė, kuriame prasidėjo jos, kaip kultūrininkės kelias, miestas kupinas turtingos istorinės patirties ir ypatingo kultūrinio konteksto.

"Vienas iš pagrindinių Lietuvos kultūros sostinės tikslų yra parodyti, koks kultūrinis gyvenimas verda regionuose. Tinkamesnio šiam titului miesto už Klaipėdą nesurasime. Klaipėdoje visada bangavo ypatingai gyvastinga kultūra. Tai idėjų, kūrybinių audrų ir meno vėjų uostas, atviras, svetingas ir beprotiškai kūrybingas .Čia juntamas didžiulis impulsas kurti, čia vyksta daugybė eksperimentų, novatoriškų projektų, kūrybiniai virsmai. Pademonstruokite savo kūrybinį potencialą ir parodykite Klaipėdos talentus, išreiškite savo idėjas", - linkėjo kultūros ministrė.

Ūkio ministras M. Sinkevičius pažymėjo, jog jam Klaipėdos - neužšąlančio kultūros uosto geros valios ambasadoriaus titulas yra garbingas ir įpareigojantis. "Stengsiuosi elgtis kultūringai ir nepadaryti gėdos politikoje", - viešai žadėjo ministras.
Šventinę ceremoniją Jono bažnyčios vietoje  užbaigė simbolinis šviesos rutulių su žinia: "Perduok, kad neužšaltų..." perdavimas susirinkusiesiems. Tiesa, šviesos rutuliai nenušvito taip, kaip buvo sumanę renginio organizatoriai, tačiau žmonių pozityvi energija ne blogiau nei fizinė šviesa buvo juntama eisenoje, kuri nuo Jono bažnyčios nusidriekė iki piliavietės.

Čia suneštus šviesos rutulius žmonės pritvirtino prie simbolinio ledlaužio, kuris pasirinktas dar vienu Klaipėdos - kultūros sostinės simboliu. Įspūdingai apšviesta piliavietės kurtina, šviečiančios ir judančios smilgos, ir šokėjai puiki elektroninė muzika, tabalų ritmas, poezija persipinanti su pasisakymais apie Klaipėdos istoriją ir dabartį ir operiniu vokalu ir efektingi smilgų formos fejerverkai. Aukščiausios meninės kokybės reginys klaipėdiečius ir miesto svečius nustebino, sužavėjo.

Ačiū visiems jį kūrusiems: renginio režisierei, šokio teatro "Padi dapi fish" kūrėjai Agnijai Šeiko, scenarijaus autorei Sondrai Simanaitienei, muzikinių kompozicijų kūrėjui Kristijonui Lučinskui (“Driezhas”), renginyje skambėjusių tekstų kūrėjams Rolandui Rastauskui, Alfonsui Jonui Navickio, Dariui Rekiui, Mindaugui Valiukui, Gintarui Grajauskui, skrabalininkams "Tabalai", ir visiems, kurie dalyvavo ir sukūrė tikrą klaipėdietišką šventę.