Klaipėdoje duris visiems laikams užveria meno galerija "Pėda"

"Šiam sprendimui brendome, galvojome maždaug penkerius metus. Šiandien jaučiu palengvėjimą. Pernelyg buvome prisirišę prie Klaipėdos, susitapatinę su ja. Sunku buvo priimti realybę, kad išaugome šį miestą, kaip vaikas išauga kelnaites", - sakė V. Karčiauskas.

Kas jus pastūmėjo pokyčiams?

Lemiamą sprendimą priėmiau po Klaipėdos miesto tarybos posėdžio, kuriame politikai nusprendė, jog miestui nereikalingas vadinamasis Balandžių paštas senamiestyje, Aukštojoje gatvėje, ir atvėrė AB Lietuvos paštas kelią jį parduoti.

Tame posėdyje aš buvau apkaltintas tuo, kad neva kartu su nusikalstama gauja siekiu miestui įpiršti vertės neturintį objektą.

Man pasisakyti meras neleido.

Taip, Balandžių paštas man tikrai labai brangus. Tai buvo pirmasis mano užsakymas, pirmasis mano kūrinys Klaipėdoje.

Atvykau į šį miestą 1978 m. tuometinio miesto Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio kvietimu.

Aš ir Eugenija buvome jauni Talino dailės instituto absolventai, sukūrę šeimą, jau turėjome vyresniąją dukrą Jurgą. Gyvenome Taline, turėjome nedidelį namuką, studiją ir jau turėjau didelių užsakymų.

Tačiau A. Žalys mokėjo įtikinti. Iš tiesų tuomet Klaipėdoje meno srityje buvo nearti dirvonai.

Tas pats pašto projektas gulėjo Dailės kombinate gal 3 metus ir niekas jo neapsiėmė. A. Žalys paprašė, kad padaryčiau iš to mažo paštelio stebuklą. Tas stebuklas tikrai įvyko, tačiau dirbau prie jo 5-erius metus.

Mano idėja buvo, kad pašto eksterjere ir interjere integruoti meno kūriniai pasakotų Mažosios Lietuvos pašto istoriją.

Teko kovoti dėl kiekvienos detalės, net dėl užrašų "paštas" ir "darbo laikas", kad jie būtų parašyti lietuvių, o ne rusų kalba.

Kai projektas buvo užbaigtas, jis tapo Klaipėdos lankytinu objektu, į jį buvo vedamos ekskursijos. Pašte įkūrėme ir meno galeriją. Joje vyko parodos, parduodavome klaipėdiečių menininkų kūrinius, leisdavome atvirukus. Kai pradėjome toje mažoje erdvėje netilpti, įrengėme erdvesnę galeriją rūsyje Turgaus gatvėje. Taip atsirado "Pėda". Mes savo energiją skyrėme šiai erdvei, o Balandžių paštas buvo nugyventas, nusiaubtas ir bus parduotas kaip nieko vertas...

Praėjus trims dienos po to Tarybos posėdžio įdėjau skelbimą, kad parduodame galerijos "Pėda" patalpas. Tą pačią dieną atsirado pirkėjai. Vilniečiai ten ketina įkurti psichologinės pagalbos tarnybą. Iš tiesų Klaipėdai šiuo metu labiausiai reikia psichologinės pagalbos...

O jūs išvykstate į Vilnių. Kokių planų turite sostinėje?

Įsigijome nuostabią studiją Antakalnyje. Ten gyvensime ir kursime. Studija bus atvira lankytojams, iš anksto suderinusiems laiką. Šalia studijos yra gražus parkelis. Ketinu jį papuošti savo kūriniais. vadinimas susijęs su pėda.

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.

"Vasarą galėsime daryti dirbtinį kvėpavimą numirėliui", - kalbėdamas apie turizmą Klaipėdoje, žodžių į vatą nevynioja viešbučio "Michaelson Boutique Hotel" vadovas Gintautas Bertašius. Karantinui dėl COVID-19 viruso paralyžiavus pasaulinį turizmą, šią vasarą Lietuvoje tikimasi aktyvesnio vietos turistų judėjimo.

Kodėl turistai iš Molėtų, Alytaus, Garliavos ar Pasvalio turėtų atvykti į Klaipėdą?

Ką uostamiestis ketina jiems pasiūlyti ir kokių savo galimybių neišnaudoja?

Apie tai skaitykite naujame "Savaitės ekspreso" numeryje.

Savaitraštyje rasite ir daugiau aktualių temų. Rubrikoje "O kaip daryčiau aš?" žinomų klaipėdiečių klausėme nuomonės apie Skulptūrų parko tvarkymo planus. Šios unikalios uostamiesčio vietos sutvarkymo projektą ketinama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos. Darbus norima pradėti dar šiemet.

Projektas klaipėdiečius tarsi padalijo į dvi stovyklas. Daugiausia diskusijų kelia ketinimas iškirsti 504 iš 1 198 parke augančių medžių.

Sporto mėgėjams - išskirtinis Čikagoje gyvenančio mūsų tautiečio Aurimo Matulevičiaus pasakojimas. Lietuvos pajūryje vaikystės vasaras leidęs ir Klaipėdos universitete mokslus baigęs Aurimas Matulevičius jau du dešimtmečius už Atlanto yra tikras savo gimtosios šalies ambasadorius, kurstantis tautiečių azartą krepšinio aikštelėje ir tiesiantis bendrystės tiltą tarp Lietuvos ir Čikagos.

43 metų krepšinio specialistas, padedamas savo brolio, žinomo Klaipėdos verslininko ir politiko Teisučio Matulevičiaus ir dar būrio krepšinio entuziastų, 2003 metais įkūrė Čikagos lietuvių krepšinio lygą (ČLKL) ir ją sėkmingai plėtoja iki šiol.

Čikagoje, kuri vadinama Amerikos lietuvių sostine, oranžinio kamuolio aistruoliams A. Matulevičius yra puikiai pažįstamas žmogus. Jis čia lietuviams užkūrė sporto emocijomis pagardintą gyvenimą - yra ne tik minėtos ČLKL įkūrėjas, prezidentas, bet ir Čikagoje veikiančioje "Lituanicos" akademijoje moko jaunimą krepšinio paslapčių, o vasaromis Amerikoje organizuoja krepšinio stovyklas.

Savaitraštyje rasite interviu ir su talentingąja balerina Kira Tykhonova. Kijevo baleto mokyklos absolventė devyniolikmetė K. Tykhonova praėjusiais metais sėkmingai įsiliejo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir jau spėjo joje sukurti nemažai solinių vaidmenų bei pelnyti "Metų artistės" nominaciją teatro įsteigtuose apdovanojimuose "Pagauk bangą".

Priede "Kultūros uostas" tradiciškai rasite senųjų Klaipėdos kapinių istorijas ir naują žurnalistės Gražinos Juodytės "Akvarelių" pasakojimą. Beje, dabar landžiojama po Herkaus Manto g. 2-ąjį namą, kur ilgą laiką veikė ir "Vakarų ekspreso" redakcija. Tad šį sykį, manome, bus įdomu paskaityti buvusios dienraščio žurnalistės Dalios Grikšaitės prisiminimus.

Ir dar daug įdomių istorijų, pasakojimų rasite naujame "Savaitės ekspreso" numeryje. O kartu su juo gausite ir specialų priedą "TV publika" su TV programa visai savaitei.

Naujojo "Savaitės ekspreso" ieškokite visose spaudos platinimo vietose.