Klaipėdoje dėl taršos vieni į kitus pirštais rodo miestas ir geležies rūdos krovėjai

 Posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisija vėl laidė kritikos strėles į Jūrų uoste, šalia gyvenamųjų kvartalų, veikiančią koncerno Achemos grupės antrinę įmonę – Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco”) 

Žmonės kvėpuoja užterštu oru

Nuo dulkių bene labiausiai kenčiantys Vitės daugiabučių kvartalo gyventojai šiemet vėl sukilo – skundžiasi, kad jų namų kiemus nuklojo teršalai, baksnoja į birius ir dulkančius krovinius į laivus kraunančius „Klasco“ darbuotus.

Panašus skandalas įsiplieskė užpernai vasarą, kai dulkės pro gyvenamųjų namų langus skverbėsi į butus – nuklojo laiptines, kambariuose nusėdo ant palangių, grindų – socialiniuose tinkluose pasklido suodžiais išsitepusių mažamečių vaikų nuotraukos.

Žmonės ėmė triukšmauti, uostamiesčio politikai, už švarią aplinką kovojantys visuomeninkai pakilo į kovą – pareikauta uždrausti birių ir dulkančių produktų krovą gyvenamųjų kvartalų kaimynystėje.

Juodos dulkės tąkart sklido iš „Klasco“ teritorijoje sukrautų aukštų naftos kokso rietuvių. Šiemet situacija pasikartojo – Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, savivaldybę vėl užplūdo gyventojų laiškai, nuotraukos, pro langus nufilmuoti uosto vaizdai. 

Taršos šaltinis – naftos  koksas

Užpernai „Klasko“ vadovybė iš pradžių neigė taršą, bet vėliau pripažino, jog sukietėjusias parafino frakcijas vėjo šuorai nuo naftos kokso rietuvių pakeldavo į orą ir nešdavo į miestą. x „Koksas užsigulėjo, uždrausta jį gabenti į Pietryčių Aziją.

Karštą vasarą  krovinys po atviru dangumi laikytas perdžiuvo. Drėkinome, kad nedulkėtų. Tokia situacija ir mums buvo netikėta“, – kalbėjo „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Šiemet savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija vėl kaaė prie kryžiaus „Klasco“ – esą nėra jokio pagrindo netikėti gyventojų užfiksuotais įrodymais. Kietosios dalelės sklinda iš šios įmonės - atvirose aikštelėse sukrautų didžiulių geležies rūdos kaupų.

Uostininkai tuo tarpu tvirtino, padarę viską, kad miestas būtų apsaugotas nuo teršalų. Remdamiesi kietąsias daleles fiksuojančių prietaisų parodymais, įrodinėja, jog jų koncentracija „Klasco“ veiklos vietose neviršija leistinų normų. 

Dulkių šlavinėjimai – be pabaigos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai apgailestavo, jog karantino sąlygomis patikrinti gyventojų skundus nėra lengva – aplinkosaugininkai su matavimo įranga negali įžengti į butus, rinkti nusėdusių dulkių, analizuoti oro švarumo.

V.Štumbergas tvirtino, jog tai padaryta iki karantino: „Lankėmės butuose, šepetėliais šlavėme dulkes, tikrinome jais magnetais. Jeigu oras žmonių namuose būtų užterštas geležies rūdos nuosėdomis, palangės būtų raudonos, bet tokių neaptikome“.

„Klasco“ vadovas patikino, jog įmonė po visų skandalų – atvira visuomenei, pati suinteresuota išsiaiškinti tikruosius oro taršos šaltinius: „Su aplinkosaugos specialistais, mokslininkais, geologais atliksime kompleksinę įmonės veiklos poveikio aplinkai patikrą. Savivaldybė dėl oro taršos centrinėje uostamiesčio dalyje kreipėsi ir į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą – ginant visuomenės interesą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Viską mato, bet nieko negali

Šiemet Seimo priimtos įstatymų pataisos atvėrė kelią griežčiau kovoti su įžūliais aplinkos teršėjais – nuo 2020-ųjų įmonės, triskart per metus pažeidusios įstatymus, arba jeigu bent vienas pažeidimas truks ilgiau nei pusmetį, gali netekti taršos leidimų.

Įstatymų pataisos numato, jog kilus įtarimams dėl taršos, laboratorijose bus atliekami tyrimai. Nustačius pažeidimus, už juos turės sumokėti patys teršėjai. Aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones bet kuriuo paros metu be jokių išankstinio įspėjimų. 16 nuotr.Klaipėdiečiams neužtenka gryno oro.  

„Negalime reaguoti ir veiksmingai kovoti su teršėjais net tada, kai žmonės pateikia įrodymus.

Matome taršą, o įrankių ją žaboti kol kas neturime“, – valstybės institucijų bejėgiškumą pripažino įstatymų pataisas iniciavęs aplinkos ministras K.Mažeika.

Klaipėdiečių skundai dėl oro taršos ministeriją paakino reikalauti, kad Seimas pagreitintų įstatymų pataisų įsigaliojimo terminus, padidinti mokesčius už pažeidimus. K.Mažeika neslepia, jog įstatymų pataisos pirmiausiai yra siejamos su „Klasco“ veikla Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU), nes situacija, pasak jo, negerėja.

Ministras jautį griebė už ragų

„Kol įstatymų pataisos dar neįgaliojusios, „Klasco“ vadovai tuo piktnaudžiauja, reikalauja pirštu jiems parodyti pažeidimus. Teisėkūros smagračiai turi suktis greičiau, kad būtų užtikrintos efektyvios kovos su aplinkos tarša galimybės“, – įsitikinęs K.Mažeika.

Tokie ministro pareiškimai ir reikalavimas, kad Seimo patvirtintos pataisos įsigaliotų nuo lapkričio, nustebino Lidijos Lubienės valdomo koncerno Achemos grupė įmonės atstovus. „Klasco“ vadovams atrodo, jog K.Mažeika klysta arba tyčia suklaidintas – jo išvados esą grindžiamos grupelės viskuo nepatenkintų Vitės kvartalo gyventojų skundais, neatitinka objektyvių duomenų, žinomų ir Aplinkos apsaugos departamentui.

KVJU direkcija, aplinkosaugininkai „Klasco“ teritorijoje ir prie kitos Jūrų uosto įmonės „Klaipėdos nafta“, iš kurios dažnai sklinda į tanklaivius kraunamo mazuto kvapai, įrengė oro taršos stebėsenos stoteles, kurios fiksuoja kietųjų dalelių koncentracijas ore. 

Kas teršėjas - miestas ar uostas?

Pernai aplinkosaugininkai „Klasco“ tikrino beveik šimtą kartų, bet esminių nukrypimų nuo leistinų oro taršos normų neįžvelgė – didesnės taršos būta Šilutės plente ir Bangų gatvėje.

Ribinių oro taršos normų „Klasco“ neviršijo ir šiemet, nors žmonės savivaldybę ir aplinkosaugininkus vėl užvertė skundais. Oro stebėsenos duomenys rodė, jog kietųjų dalelių koncentracijos įmonės teritorijoje yra daug mažesnė nei mieste.

„Netgi visuomenininkai tai pripažino – balandžio pradžioje taršos nebuvo. Ji padidėdavo, kai vėjai nuo miesto pūtė uosto link, o ne atvirkščiai“, – informavo „Klasco“ atstovė spaudai Vida Bortelienė.

Krovos įmonės įtaria, kad aplinkosauga atsainiai žvelgia į automobilių, visuomeninio autotransporto išmetamas dujas, kitokius koncentruotos oro taršos šaltinius – nori viską sukrauti uostui. 

Nuo visuomenės nesislapsto

Klasco“ savininkai, atsižvelgę į priekaištus, kokso nebekrauna. Įgyvendindami su ekologija susietas programas jau investavo apie milijoną eurų, ne mažiau lėšų aplinkosaugai numatę skirti ir ateityje.

„Pirmieji įsigijome vandens rūko patrankas kroviniams drėkinti. Kaupai pridengiami dulkes slopinančia ekologiška medžiaga. Galingesni kranai pagreitino krovą, sumažino žalingą poveikį aplinkai saugant krovinius.

Inspektoriai dabar dieną ir naktį gali įžengti į „Klasco“ teritoriją žiūrėti, ką ir kaip krauname aikštelėse“, – tvirtino per metus apie milijoną tonų metalurgijos produktų priimančios įmonės vadovas V.Štumbergas.

„Klasco“ suskato valyti ir drėkinti Vitės kvartalo gatves, padėjo rekonstruoti šiaurinėje dalyje į KVJU plėtros zoną patekusį senąjį „Žalgirio“ stadioną.

Uostininkų pastangos – niekis?

Prie „Klasco“ krantinių, kur švartuojami laivai, pakloti nauji lietaus vandens surinkimo tinklai, pastatyti valymo įrenginiais. Iš krovos aikštelių į Kuršių marias leidžiamos lietaus nuotekos prieš tai surenkamos, išvalomos. Tačiau K.Mažeikai, to neužtenka: „Rygoje irgi būta daug bėdų kraunant geležies rūdą.

Jų neliko, kai dulkančius krovinius imta laikyti ne po atviru dangumi, o uždarose patalpose – oro tarša sumažėjo“.

„Man teko lankytis daugelyje Europos uostų, bet niekur nemačiau, kad geležies rūda, kaip grūdai arba trąšos, būtų kraunama uždarose patalpose, ar tai įmanoma?“, – ministrui oponavo V.Štumbergas.

„Klasco“ pastangas apsišvarinti skeptiškai vertino ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Gintaras Nėniškis: „Užtenka atsikalbinėti, užsiimti teisine gynyba – visi mato ir žino, kas teršia miesto orą“.

Išklausęs įvairių nuomonių G.Neniškis nesiryžo komisijos vardu skelbti verdikto: „Tarša sklinda iš uosto veiklaviečių, bet kol kas neturime faktinių įrodymų, jog dėl to yra kalta vien Achemos grupės įmonė“.  

Išeitis – naujas terminalas

Ar „Klasco“ verta eikvoti savo lėšas – plėvėmis dangstyti  atvirose aikštelėse dulkančios geležies rūdos, per sausras kaupus drėkinti  šūviais iš vandens patrankų, stabdyti krovą, vos tik vėjo kryptis pasikeičia?

Įmonės specialistai ir patys pripažįsta, jog problemų nebūtų, taršių produktų krovą iš centrinės Klaipėdo jūrų uosto dalies perkėlus į pietinę – atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų.

„Buvusioje Jūrų perkėloje jau nužiūrėjome  vietą Suverstinių krovinių terminalui. Projektą dar turi įvertinti Susisiekimo ministerija, kitos valstybės institucijos – laukiame jų atsakymo“, – kalbėjo V.Štumbergas.

Apie planuojamą birių krovinių terminalo  Smeltės pusiasalyje statybą kalbama jau seniai. Potencialūs investuotojai – KVJU direkcija ir „Klasco“. Projekto vertė – apie 20 mln. eurų.

Neseniai „Klasco“ sužinojo naujieną – įmonės veikla kompleksiškai domėsis dar viena K.Mažeikos įsakymu sudaryta aplinkosaugininkų komisija. Neplaninė patikra gali trukti apie pusmetį.