Klaipėdoje - protestas prieš maisto kainas

Eitynių-mitingo organizatoriai skelbė: „Klaipėdiečiai, vienikymės su kitais Lietuvos gyventojais, tęskime pradėtą žygį prieš prekybininkų ir verslininkų gobšumą, farmacijos magnatų lobimą sergančiųjų sąskaita.“

Išreikšti nepasitenkinimą prie Neringos skulptūros, stovinčios priešais Senąjį turgų, susirinko daugiau nei šimtas klaipėdiečių. Eitynės finišavo Atgimimo aikštėje.

„Lietuvis yra stebuklingas žmogus. Jis sugeba išgyventi, gaudamas tokį mažą atlyginimą! Jauniems žmonės darbų nėra, perspektyvos nėra, darželių nėra… Pikta, jog kaltė galiausiai suverčiama ant mūsų pečių – neva pradėkime nuo savęs. Tačiau, kai pamąstau, kodėl man, paprastam žmogeliui, turėtų rūpėti šalies valdymas, kodėl turėčiau inicijuoti pataisas. Juk tam yra protingi žmonės, kuriuos išrenkame, yra profesoriai, akademinė bendruomenė. Jie tai turėtų daryti“, - mintimis dalinosi eitynių dalyvė Renolda.

Nevyriausybinėje organizacijoje dirbančią moterį šokiravo neseniai girdėtas pasakymas: neva „Čia jums ne socializmas. Viską reikia daryti patiems!“ Žmonės, anot klaipėdietės, yra nusivylę ir dėl to nuleidę rankas. Tai, jos įsitikinimu, 20 metų trukusio valdžios įdirbio rezultatas.

Garbaus amžiaus klaipėdietis Adolfas tikino galėjęs ir nedalyvauti eitynėse, kadangi jis vis dar dirbantis dvejose darbovietėse. Tačiau vyriškiui skaudu žinoti, kaip sunkiai verčiasi jaunos šeimos, turinčius po keletą atžalų.

„Atsidarius pardutouvei „Lidl“, pamačius tokias eiles, abejonių, ko žmonėms reikia, neliko – ogi pigesnio maisto. Pats esu iš didelės šeimos. Mūsų, vaikų, buvo 11. Mamytė sakydavo: „Nevalgykit per daug, dar 5 ar 6 alkanos burnytės laukia.“ Kai dabar matau močiutes, norinčias nusipirkti 4 dešreles, tačiau kapeikyčių turinčias įsigyti tik 3, ašaros byra. Maistas Lietuvoje yra tikrai per brangus“, - įsitikinęs eitynių dalyvis.

Tarp eitynių-mitingo dalyvių būta ir jaunimo. Klaipėdietis Deividas, jau ne vienerius metus dirbantis statybose, apgailestavo, kad žmonėms, turintiems šeimas ir nuomuojantiems butus, perspektyvų išgyventi tiesiog nelieka. „Su darbu važinėju ir į kitas Europos šalis, matau, kaip ryškiai skiriasi mūsų ir jų gyvenimai. Net pikta darosi. Kol kas planuojame likti Lietuvoje, tačiau, kai atsiras vaikai, žiūrėsime. Jei viskas liks taip, kaip yra dabar, geresnio gyvenimo turbūt teks ieškoti svetur“, - kalbėjo vaikinas.