Klaipėdietis prezidentas - naujasis tautos vienytojas?

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį paaiškėjo ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, gavę 3 mandatus.

Prezidento rinkimų rezultatai

Sekmadienį vakare jau po pirmųjų apylinkių rezultatų į priekį šovė G. Nausėda. Nors buvo prognozuojama, kad didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus ir Kauno - balsai klaipėdiečio persvarą galimai sumažins ar net persvers I. Šimonytės naudai, nutiko taip, kad G. Nausėda triumfavo visose savivaldybėse ir už tiesioginę oponentę surinko dvigubai daugiau gyventojų balsų: atitinkamai 876 749 ir 437 399.

Įdomu tai, kad pirmajame prezidento rinkimų ture triumfavo I. Šimonytė, surinkusi 446 719 rinkėjų balsų (31,31 proc.). Antras liko G. Nausėda su 441 396 rinkėjų balsais (30,94 proc.).

Antrajame rinkimų ture Klaipėdoje už G. Nausėdą balsavo 46 304 (71,08 proc.) rinkėjų, už I. Šimonytę - 18 046 (27,70 proc.) rinkėjų. Klaipėdos rajone procentai pasiskirstė kone identiškai: 71,34 proc. (18 081 balsas) ir 27,63 proc. (7 003 balsai).

Daugelį politologų nustebino pakankamai didelis rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture, mat balsavo 53,4 proc. gyventojų. Palyginti su 2014 metais, kai Lietuva rinkosi tarp Dalios Grybauskaitės ir Zigmanto Balčyčio, rinkimuose dalyvavo 47,37 proc. gyventojų.

Vienas prieš visus

Klaipėdos universiteto docento, politologo dr. Sauliaus Šiliausko teigimu, tokiai triuškinamai G. Nausėdos pergalei ieškoti daug priežasčių nereikia. Jo manymu, teisūs buvo tie, kurie sakė, kad antrajame rinkimų ture vyks Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovų kova prieš visų kitų politinių jėgų atstovus.

"Ingrida Šimonytė antrajame ture surinko netgi mažiau balsų nei pirmajame. Galbūt nustebino tai, kokia persvara rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda. Nors buvo galima numanyti, kad intriga atgims sulaukus Kauno ir Vilniaus rezultatų, net ir šiuose miestuose Ingrida Šimonytė nelaimėjo. Rinkimų intrigos prasme tapo viskas kone aišku sulaukus pirmųjų apylinkių rezultatų", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Šiliauskas.

Pasak politologo, įtakos rezultatams galėjo turėti ir tai, kad daugelis G. Nausėdą asocijuoja su Valdu Adamkumi. Juolab kad pastarasis parėmė G. Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose.

"Be abejo, įtakos turėjo ir tai, kad kandidatas - nepriklausomas, nesiejamas su partijomis. Rinkėjai troško švarios, o ne rutininės, aistrų ir susipriešinimo politikos. Tai buvo vienas svarbiausių faktorių, lėmęs Gitano Nausėdos pergalę.

Ideologiniu, politiniu požiūriu nugalėtojo lemiama pergalė buvo pasiekta jau pirmame ture. Jei daugelis ir strategavo, kad abu kandidatai panašūs, visgi laimėjus konservatorių atstovei galimai būtų buvusi užprogramuota tam tikra įtampa ir priešprieša tarp prezidentūros ir Vyriausybės, kaip buvo iki dabar", - svarstė Klaipėdos universiteto politologas.

S. Šiliausko teigimu, G. Nausėdai dirbti turėtų būti lengviau, net ir neturint didelės politinės patirties. Daug lems tai, kokią stiprią komandą pavyks suburti naujam prezidentui.

"Tam ponas Nausėda yra pakankamai kompetentingas. Viešojoje erdvėje jis buvo matomas, jis nėra iš niekur atvykęs, dalyvavo komentuojant procesus, kurie vyko Lietuvos socialiniame, politiniame gyvenime, ekonominėje srityje. O nuo ekonomikos raidos priklauso daug politikų sprendimų.

Kita vertus, neturėjimas konkrečios politinės jėgos paramos rinkimų kampanijos metu gali tapti tam tikru iššūkiu, kai reikės ieškoti paramos savo programai įgyvendinti. Visi supranta, kad užsienio politikoje permainų didelių nebus. Nebent atsiras kita stilistika ir retorika kaimyninių šalių atžvilgiu. Galbūt bus bandymas sugrąžinti prezidentūrą į šalies politinę sistemą", - sakė S. Šiliauskas.

PALYDA. Sekmadienio naktį į sceną skubėjusį nugalėtojo kalbą sakyti naująjį prezidentą Gitaną Nausėdą lydėjo žmona Diana Nausėdienė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento rinkimų rezultatai

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį paaiškėjo ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Jie lėmė, kad daugiausiai mandatų (3) atiteko konservatoriams, kurie surinko 18,60 proc. rinkėjų balsų (245 918). Antra liko Lietuvos socialdemokratų partija, gavusi du mandatus ir surinkusi 15,07 proc. rinkėjų balsų (199 220).

Taip pat du mandatus Europos Parlamente gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri iš viso surinko 11,92 proc. rinkėjų balsų (157 603). Po vieną mandatą pasidalijo Darbo partija (8,55 proc. balsų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6,20 proc. balsų), visuomeninis rinkimų komitetas "Aušros Maldeikienės traukinys" (6,10 proc. balsų) ir visuomeninis rinkimų komitetas "Valdemaro Tomaševskio blokas" (5,24 proc. balsų).

Iš viso Lietuva Europos Parlamente gavo 11 mandatų. Pagal reitingą į Europos Parlamentą pateko Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė (visi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų), Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas (visi iš Lietuvos socialdemokratų partijos), Bronis Ropė, Šarūnas Marčiulionis (abu iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos), Viktoras Uspaskichas (iš Darbo partijos), Petras Auštrevičius (iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio), Valdemaras Tomaševskis (iš visuomeninio rinkimų komiteto "Valdemaro Tomaševskio blokas" ir Aušra Maldeikienė (iš visuomeninio rinkimų komiteto "Aušros Maldeikienės traukinys").

Iš visų 11-os naujai išrinktų europarlamentarų tik vienas narys yra kilęs iš Klaipėdos apskrities - Palangoje gimusi Seimo narė, ekonomistė A. Maldeikienė.

Signalas "valstiečiams"

Kalbėdamas apie įvykusius Europos Parlamento rinkimus S. Šiliauskas neatmeta tikimybės, kad rezultatai gali tapti gairėmis kitų metų Seimo rinkimams. Jo manymu, po kitų rinkimų valstiečiai tokios daugumos, kokią turi dabar, neturės.

"Tėvynės sąjunga siunčia labai stiprius atstovus į Europos Parlamentą. Partijos lyderiai tarsi daro išvadas ir persirikiuoja. Vyksta strategavimas Seimo rinkimams. Socialdemkratus taip pat turėtų guosti rinkimų rezultatai. Liberalų sąjūdžio vis dar laukia iššūkis, nes atsiranda kita liberali partija - Laisvės partija, kuri kaip konkurentė dar nedalyvavo.

Rinkimų rezultatai yra aiškus signalas į kairįjį centrą orientuotai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Atrodė, kad ji jau turi monopolišką dominavimą ir kitos partijos tarsi sutrikusios, susiskaldžiusios. Ir staiga kairiajame centriniame sparne matome socialdemokratų atsigavimą. Valstiečiai tikrai neišnyks iš politinio žemėlapio, bet daugumos, kurią turėjo, neturės", - sakė politologas.

S. Šiliausko teigimu, analitikai jau prognozuoja galimus kitų metų rudens naujos valdančiosios koalicijos darinį, kurį galėtų sudaryti "valstiečiai", socialdemokratai ir "darbiečiai". Tačiau galimi ir kiti variantai, jeigu vienoms ar kitoms partijoms pavyks suaktyvinti savo rinkėjus.

"Jeigu rinkimus laimėtų konservatoriai, be liberalų jie negalėtų turėti valdančiosios daugumos. Sociologai vis pastebi, kad kairysis centrinis elektoratas lyg ir yra gausesnis, tik jį reikia suaktyvinti ir atvesti į rinkimus. Bet po truputį didėja vadinamoji feisbukinė karta. 2020 metais galimos visai kitos tendencijos", - neabejojo S. Šiliauskas.

Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos biografija

Gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje.
1982-1987 m. studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ekonomikos specialybę.
1987-1989 m. - Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
1990-1992 m. - Manheimo universiteto (Vokietija) DAAD programos dalyvis.
1992-1993 m. - Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
1993 m. Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.
1993-1994 m. - Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas.
1994 m. atliko politologijos praktiką Bundestage, Bonoje (Vokietija).
1992-1993 m. - Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas.
1996-2000 m. - Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius.
1998-2000 m. - Lietuvos banko valdybos narys.
1998 m. stažavosi Pasaulio banke Vašingtone.
1987-2004 m. - Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas.
2000-2008 m. - AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas.
2008-2018 m. - SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas.
Nuo 2009 m. iki dabar - Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos asocijuotasis profesorius.
Pedagoginis vardas - partnerystės profesorius.
Knygų autorius.
Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas.
Vedęs. Žmona - Diana Nausėdienė, dukros - Ugnė ir Gedailė Nausėdaitės.
Laisvalaikio pomėgiai - šachmatai, lituanistinių leidinių kolekcionavimas, knygų skaitymas, dainavimas, sportas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (vrk.lt) informacija

Ieškos kompromiso su valdžios institucijomis

Gitanas NAUSĖDA, išrinktasis Lietuvos prezidentas
Tikiuosi, kad po kažkurio laiko jausis laimėję visi Lietuvos žmonės, kuriems aš dėkingas už paramą. Aš tikiuosi, kad mums pavyks kartu su kitomis valdžios institucijomis rasti tuos bendrus sąlyčio taškus su vienu tikslu - kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, kad Lietuvoje tvirčiau jaustųsi kiekvienas žmogus, kad Lietuvoje būtų daugiau savitarpio pagarbos, mažiau patyčių, kad puikiai sugyventų senas ir jaunas, daugiau pajamų turintis ir mažiau pajamų turintis, gyvenantis Lietuvos pakraštyje ir gyvenantis centre arba sostinėje.

BNS inf.