Klaipėdietė tapo tragedijos liudininke

Vilniaus keliautojų klubo organizuojama turiada "Tian Šanis 2015" prasidėjo liepos 13 dieną. Joje šiais metais dalyvavo 94 žygeiviai iš Lietuvos. Visi jie, pasiskirstę nedidelėmis grupėmis, įkopė į lietuvio alpinisto Gedimino Akstino vardu pavadintą viršūnę (4 250 m) Tian Šanio kalnuose.

Nelaimė ištiko keliautojų klubo "Vedlys" lyderio Vydo Verbilio vadovaujamą 8 keliautojų grupę, kuri į G. Akstino viršūnę įkopė liepos 20 dieną.

"Liepos 24-ąją dėl atviro plyšio Bergšrundo šlaite keliautojai, nesugebėję nusileisti nuo Totorių perėjos, grįžo mažiau sudėtingos perėjos "Zamok" link. Užklupti audros apsistojo nakvynei ant ledyno, kalnagūbrio papėdėje, nuo kurio naktį pabiro akmenys ir kliudė vieną palapinę. Akmenų griūtis mirtinai sužeidė keliautoją Boženą Bienkunską, kiti ekspedicijos dalyviai patyrė smulkių sužeidimų", - pranešė Vilniaus keliautojų klubas.

Trečią dieną po įvykio atvyko profesionalūs gelbėtojai, su kuriais V. Verbilis lipo nukelti žuvusios kūną. Keliautojai sako, kad savo jėgomis to nebūtų galėję padaryti, nes buvo sudėtingos oro sąlygos. Žuvusiosios kūnas nukeltas sraigtasparniu ir perduotas vietos ligoninei.

"Lėtai ten viskas vyksta, iki mūsų pėsčiomis būtų reikėję eiti dvi paras, malūnsparniai kilti negalėjo", - BNS naujienų tarnybos žurnalistams Vilniaus oro uoste sekmadienį sakė V. Verbilis.

"Gaila, kad tai įvyko naktį ir mes nieko negalėjom padaryti - audra šėlo kaip išprotėjusi. Kalnai yra kalnai, juose slypi pavojai. Svarbu, kaip mes juos priimame ir pasiruošiame. Šiuo atveju - nelaimingas atsitikimas. Prevencijos nėra - akmuo gali bėgti pas tave miegantį ir nežinia iš kur", - sakė V. Verbilis.

Nelaimę patyrusioje ekspedicijos grupėje buvo ir klaipėdietė menininkė S. Želnytė. Akmenų griūtis, pasak jos, atrodė kaip nesibaigiantis košmaras. Po jos keliautojus apėmė siaubas ir nesaugumo jausmas. Akmuo kliudė ir ją, palikdamas žaizdą galvoje. Vakar S. Želnytė dar nebuvo grįžusi į Klaipėdą ir į medikus dar nesikreipė.

Vakar V. Verbilis su žiniasklaida bendrauti nenorėjo. Tepasakė, jog žygeiviai dar neatsigavo nuo patirto streso, nuovargio ir yra prislėgti gedulingos nuotaikos. Vakar jis ketino susitikti su žuvusiosios tėvais.

75 turiados "Tian Šanis 2015" dalyviai jau grįžo Lietuvą, likusieji turėtų parskristi į Vilnių šiandien.

INFORMACIJA

Gedimino Akstino viršūnė (4 250 m), Tian Šanis

Kalno pavadinimas atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado kūno kultūros institute, viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje A. Romanovui.
A. Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m. sužinojo, jog Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje, netoli Isykkulio ežero, jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m. spalio 12 d. kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino G. Akstino vardu.

Jo vardu pavadinta viršūnė pradėjo ištisą lietuviško alpinizmo epopėją. Atsirado daug naujų viršukalnių lietuviškais pavadinimais, o keliautojai ir alpinistai kasmet traukia į Karakolo slėnį Kirgizijoje ir kopia į viršūnę, kuri pavadinta pirmojo Lietuvos alpinistų federacijos prezidento vardu. Iš viso į G. Akstino viršūnę nuo 1959-ųjų įkopė 864 Lietuvos alpinistai.