Klaipėdietė internete sulaukė itin keisto 500 eurų pasiūlymo

Mergina pati parašė skelbimo autorei, kuri prisistatė Inga, tačiau nė neįtarė, kad už 500 eurų atlygį, jos bus prašoma į pėdas trinti gyvą varlę, kol gyvūnas nugaiš.

„Klausinėja, koks pėdų dydis, ar pilnapadė ar nepilnapadė, nu grynai, kaip ir reklamai, ane, nuotraukai, fotosesijai, viskas kaip ir normalu. Susirašinėjam, neatrodo, kad su kažkokiu keistu žmogumi susirašinėčiau. Sako gerai, mums tinkate. Aš sakau, nu tai palaukite, tai pasakykite, tai kas čia, plačiau man papasakokite. Ir atėjo ta ilga žinutė, ir tada man taip reikėjo biškiuką laiko susivokti, ką čia parašė“, – sako klaipėdietė Rosita.

Štai, kas buvo parašyta:

„Pasiimate į rankas gyvą dekoratyvinį varliuką ir lėtai, ir ilgai (apie 30 minučių) braukote jo galvą į savo basas pėdas, kol jį taip nukankinate iki mirties. Viskas. Yra paklausa, turime pasiūlyti ir pasiūlą.“

Mergina tokio pasiūlymo atsisakė, o susirašinėjimu pasidalino su draugėmis, kurios jį paviešino internete. Jis sukėlė didžiulį internautų pasipiktinimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu, kai kurie žadėjo pranešti ir policijai. Komentarams įsisiūbavus paaiškėjo, kad už moters anketos slepiasi vyras, merginas kviečiantis fotografuotis nebe pirmą kartą.

Viena komentatorė taip pat turėjusi reikalų su tuo pačiu vyru, perspėja ir kitas merginas: „Atsargiai, mergaitės. Visiškas ligonis, turi nuotraukų page ir iš paprastų fotosesijų, neaišku, kokiems tikslams ir kam“.

Gyvūnų gerovės gynėjai sako, kad tokie pasiūlymai skatina žiaurų elgesį su gyvūnais, o už tai turėtų būti baudžiama. Policija veiksmų prieš tokį asmenį galėtų imtis tik gavusi pranešimą.

„Bet kokios reptilijos naudojimas kažkokiems asmeniniams tikslams, kurie visiškai nesusiję su to gyvūno biologiniais poreikiais, tai yra žala tam gyvūnui. Ir kokia žala galėtų būti padaryta, tai labai priklausytų nuo to, kokie veiksmai būtų atliekami, nes natūraliai gyvūnai nėra pratę, kad jais braukytume pėdas ar masažuotumėmės save“, – pasakoja Gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.

„Jeigu kažkas pateiktų informaciją apie tokj asmenį, kad toks asmuo iš tikrųjų egzistuoja ir jis yra tikras, tai tam tikrų būdų jį sudrausminti yra. Tai yra tas pats prevencinis pokalbis, yra oficialus policijos įspėjimas“, – teigia policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Atsargiai vertinti reikėtų ne tik internete gaunamų fotosesijų pasiūlymus, bet ir atidžiai rinktis, ką priimame draugauti socialiniuose tinkluose. Apsinuoginusi gražuolė iškiliu biustu, nebūtinai yra tikra moteris norinti jus pakviesti į pasimatymą. Dažniausiai už tokių anketų slepiasi sukčiai, kurie atsiunčia virusais apkrėstas nuorodas, o vėliau pavagia ne tik jūsų asmeninius duomenis, bet ir pinigus.

„Tai jau gan akivaizdu ir iš nuotraukos, nes ji jau būna hiper seksuali iš vardo, nes visai nei lietuviškas, nu kažkoks labai egzotiškas būna. Tekstas parašytas jisai irgi nėra sklandus nei lietuvių, nei anglų kalba“, – kalbėjo socialinių tinklų ekspertas Domantas Širvinskas.

„Sukčiavimas vėl gi yra tik vienas iš būdų. Taip pat ir paskui prašymas, siuntinėjimas vieni kitiems nuotraukų, nuotraukos įvairios gali būti apsinuoginusių asmenų, paskui asmenys yra šantažuojami“, – kalbėjo R. Matonis.

Mėgstamiausias „žavių damų ar užjūrio princų, pavyzdžiui, tarnaujančių jūrų laivyne Afganistane, kuris net neturi priėjimo prie jūros”, ar kito plauko sukčių taikinys – vieniši, vyresni asmenys ir vaikai, kurie bijo prisipažinti tėvams pakliuvę į bėdą.

„Vaikai vėlgi ir kenčia, ir priveda tai ir prie savižudybių, ir prie įvairių tam tikrų nusikalstamų veikų darymo, ir pinigų, pavyzdžiui, vagystės iš tėvų ir kažkam tai pervedimo, vietoj to, kad jisai už tai tų nuotraukų niekam neparodytų ir nepaviešintų. Tai su vaikais turbūt yra dar pavojingiau“, – sako R. Matonis.

Socialinių tinklų ekspertai sako, kad norint apsisaugoti nuo internetinių sukčių, visų pirma, reikėtų susitvarkyti savo socialinių tinklų privatumo nustatymus ir asmeninę informaciją: sutuoktinių, vaikų vardus, kur gyvenate ar kur išvykstate skelbti tik savo draugams.

Taip pat neatidarinėti nuorodų, gautų iš įtartinų asmenų. Gali atrodyti, kad nuorodos nukreipia į jūsų banko ar socialinio tinklo puslapį, tačiau suvedus duomenis, savo informaciją paliekate ne savo banke, o sukčiams.