Klaipėdiečių vasaros "derlius" nenuvylė

Vis dėlto prastokos vasaros "derlius" Klaipėdoje ne toks ir prastas: turistų skaičius šią vasarą kaip reikiant šoktelėjo, smulkieji verslininkai bei ūkininkai dėl rezultatų pernelyg nedejuoja. Poilsiautojų elgesiu skundžiasi tik gelbėtojai, kurie visą vasarą plušo paplūdimiuose.

Orų permainos stebina ir sinoptikus

"Dėl klimato kaitos vasarą Lietuvoje padaugėjo škvalų, audrų, liūčių, sustiprėjo vėjas. Viso to galime tikėtis ir ateityje", - pranašavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistė dr. Indrė Gečaitė.

Permainingą orą lemia ciklonai, kurių trajektoriją esą nuspėti labai sudėtinga. Jie labai judrūs, gali transformuotis, sustiprėti ar susilpnėti, greitai pakeisti kryptį, taigi budintis sinoptikas turi nuolat jį sekti ir operatyviai keisti, koreguoti prognozę.

"Pamenu, buvo paskelbtas pavojus, kad ateina audra. Laukėme, tačiau į Lietuvą, didžiausią žalą padariusi Lenkijoje, ji atslinko išsikvėpusi", - pasakojo I. Geičaitė.

Tačiau ekstremumų šiemet buvo ir Lietuvoje. Elektrėnuose - katastrofinė liūtis, ne vienoje stotyje taip pat užfiksuota stichinė liūtis.

"Tačiau iš esmės vasara buvo gana standartiška. Nors birželis ir liepa Klaipėdoje buvo vėsesni nei norma, rugpjūtis, anot sinoptikų, džiugino geresniais orais. Vidutinė šio mėnesio temperatūra buvo lygi standartinei klimato normai - 17,9 laipsnio. Palyginti su Kaunu ir Vilniumi, temperatūra Klaipėdoje puse laipsnio buvo aukštesnė. Aukštesnė temperatūra buvo lyginant ir su praėjusiais metais, tačiau kur kas žemesnė nei 2015 metais, kurie Lietuvoje esą buvo rekordiškai karšti", - dėstė pašnekovė.

Nelijo "tik" pusę rugpjūčio

Maksimali temperatūra rugpjūtį Klaipėdoje siekė 27,4 laipsnius, tačiau kitur Lietuvoje kai kuriomis dienomis pasiekė ir 34 laipsnius. Maksimaliai uostamiestyje šiluma buvo nukritusi iki 9 laipsnių, o apskritai Lietuvoje minimali temperatūra siekė vos 5 laipsnius.

HIDROMETEOROLOGAI sako, kad vidutinė rugpjūčio temperatūra šiemet buvo lygi standartinei klimato normai - 17,9 laipsnio. Palyginti su Kaunu ir Vilniumi, ji Klaipėdoje puse laipsnio buvo aukštesnė. Redakcijos archyvo nuotr.

Rugpjūtį vėjas Klaipėdoje buvo labai sustiprėjęs, siekė net 14 m/s, tačiau vidutinis mėnesio greitis - vos 3 m/s.

Kritulių, anot I. Gečaitės, taip pat buvo nedaug. Anot jos, iškrito tik pusė standartinės klimato normos - vos 35 mm. Daugiau nei pusę šio kiekio iškrito per vieną dieną - rugpjūčio 2 dieną. Tačiau, nors lietaus ir nebuvo daug, sausų dienų pastarąjį mėnesį tebuvo 14.

Giedrų dienų, anot pašnekovės, šiemet irgi nebuvo daug. Per visą vasarą, preliminariais duomenimis, danguje nė debesėlio nebuvo 300 valandų, arba beveik 13 parų.

Prastas oras turizmui - pliusas

Vėsūs orai, anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, uostamiesčio turizmui buvo tik į naudą.

Šią vasarą turizmo centre apsilankė kur kas daugiau turistų nei praėjusiais metais. Skaičius smarkiai šoktelėjo dėl pagausėjusio kruiziniais laivais atplaukusių turistų, daugiau atvyko ir kitomis transporto priemonėmis.

"Manau, tai lemia paprasta priežastis: Klaipėda nėra kurortas. Į Palangą ar Neringą žmonės atvyksta tam, kad daugiausiai laiko praleistų prie jūros, taigi jiems blogas oras gadina atostogas.Kita vertus, prastesnis oras regione iš anksto poilsį kurorte suplanavusį žmogų atveda į Klaipėdą. Situacija tiesiog akivaizdi: jei tik truputėlį apniukę ar lašnoja, kurortų svečiai atvyksta laiką leisti Klaipėdoje", - įžvalgomis dalinosi centro direktorė.

R. Savickienė pasidžiaugė, kad šiemet Klaipėdoje taip pagausėjo kruizinių laivų. Iki sezono pabaigos, spalio 12 dienos, Klaipėdą bus aplankę 64 laivai.

"Skaičius auga dėl kelių priežasčių. Viena jų - mūsų įdirbis. Jau dešimtmetį bandome privilioti kruizinį turizmą. Sykiu dėl saugumo auga ir pats Baltijos regiono populiarumas. Na, o turistai, ne sykį pasiplaukioję po Viduržemio jūrą, renkasi dar nepažintus kraštus - Arktį, Skandinaviją, Baltijos šalis. Apskritai ši turizmo rūšis populiarėja", - sakė pašnekovė.

Beje, birželį Klaipėdoje lankėsi kruizinių linijų inspekcija ir mūsų miestą, kaip potencialią kelionės stotelę, įvertino puikiai. Tikėtina, kad tai ateityje pritrauks dar daugiau kruizinių laivų.

Daugiausiai svečių šiemet Klaipėda tradiciškai sulaukė iš Vokietijos - net 40 proc. Daugėja jų iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Taip pat skandinavų, olandų, šveicarų. Jau ne pirmus metus pastebėta, kad į Klaipėdą atvyksta užsieniečių ir Italijos bei Ispanijos, kur vasarą tenka kęsti didelius karščius.

Keliauja ir tautiečiai

Ką užsieniečiams veikti Klaipėdoje? Anot R. Savickienės, jie noriai lankosi Kalvystės muziejuje, delfinariume, nuomojasi dviračius, kuriais aplanko ne vien senamiestį, bet pradeda pažinti ir naujamiestį. Beje, šiuo metu kuriamas naujas maršrutas po Smiltynę, Girulius, naujuosius rajonus.

Uostamiestis dėl renginių gausos šiemet pritraukė ir žymiai daugiau turistų iš Lietuvos.

"Turistų skaičius džiugina jau vien dėl to, kad pastaraisiais metais nesame sukūrę naujų traukos objektų ar maksimaliai pagerinę infastruktūros", - pastebėjo pašnekovė.

Už prastą vasarą baisesnis "lapkruodis"

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro teigė iš smulkiųjų uostamiesčio verslininkų negirdėjusi skundų dėl neva prastos vasaros.

"Žinoma, kalbant apie sezoninį verslą, visi sakys, kad vasarą galėjo būti dar daugiau saulėtų dienų ir mažiau lietaus. Tačiau žvelgiant į meteorologines katastrofas, kurios vyksta užsienyje, mes dar gyvename visai gerai, - pozityviai kalbėjo pašnekovė.

- Vis dėlto manau, kad, jeigu ateityje orai bus dar permainingesni, verslininkams derėtų pradėti orientuotis ne į vieną, bet į keletą verslų: jei vienas neduos pajamų, duos kitas. Vienas verslas gali būti sezoninis, kitas - nuolatinis."

Labiausiai smulkieji verslininkai esą bijo ne lietingos vasaros, o lapkričio ir gruodžio mėnesių, kurie verslininkų tarpe pašaipiai vadinami "lapgruodžiu". Tai, anot V. Kažuro, pats baisiausias laikas, kuomet apyvartos būna nulinės, nekalbant apie pelną.

Kaip šią "duobę" apeiti, turėtų galvoti visos Vakarų Lietuvos savivaldybės.

"Jau 10 ar netgi 20 metų kalbame apie turistinio sezono prailginimą, konferencinį turizmą. Duok Dieve, pagaliau Palangoje atsirastų didesni sveikatingumo centrai. Tarptautinių konferencijų rengimas Klaipėdos regione sukviestų užsieniečių srautą, kuris jau seniai egzistuoja Vilniuje, atsiranda ir Kaune. Atvykę užsieniečiai juk eina į miestą pavalgyti, nusiperka suvenyrų, užsisako sveikatingumo paslaugų ir kt. Taip ir atsiranda pagyvėjimas smulkiajame versle.

[CITATA]

Mieste reikalus pagyvintų ir vandens pramogų parkas. Juk dabar, kai blogas oras, pinigai daugiausiai nuplaukia į "Akropolį", - pasiūlymų žėrė pašnekovė. - Taip pat bandysime kalbėti apie Palangos oro uosto plėtrą, kadangi kol kas jis užsiima žmonių išvežimu, bet ne atvežimu. Beje, nė vieno skrydžio, vykdant Vilniaus oro uosto rekonstrukciją, nebuvo perkelta į Palangą. Kodėl?"

O kokia "kruizinių" turistų nauda?

"Be Teatro aikštės jie retai kur Klaipėdoje sustoja išleisti pinigų", - sako V. Kažuro.

Siūlo balansuoti

Nors sinoptikų teigimu, vasara nebuvo labai drėgna, Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Valdemaras Liorenšaitis nerimavo, jog ūkininkai gali patirti nemenką nuostolį džiovindami drėgnokus grūdus.

"Žieminių grūdų derlius buvo gana neblogas, jį nuimti taip pat nebuvo problemų, nes orai antroje vasaros pusėje kiek pasitaisė. Tačiau niekaip neprinoksta vasariniai - pasėliai dar gana drėgni. Vakar kūlėm avižas, tačiau jos dar nėra sausos. Labai norėtųsi savaitėlės kaitros. Tikimės, kad prognozės nenuvils ir kita savaitė palepins gerais orais", - kalbėjo ūkininkas.

Jei orai nepasitaisys, vasarinių grūdų derlių greičiausiai teks vis tiek nuimti ir džiovinti "fabrikiniu" būdu. Specialios technikos savo ūkiuose neturintiems grūdus džiovinti reiks priduoti į grūdų elevatorius - kas nemenkai kainuoja.

"Grūdų džiovinimas smarkiai sumažina ūkininkų uždarbį, taip pat kelia grūdų savikainą", - teigė V. Liorenšaitis.

Anot pašnekovo, žemės ūkis yra rizikinga sritis ir ji tiesiogiai susijusi su orais. Kadangi jie tampa vis labiau nenuspėjami, o vasaros drėgnos, pašnekovas kitiems ūkininkams siūlo užsiimti ir augalininkyste, ir gyvulininkyste.

"Taip balansuoja dalis kitų Klaipėdos rajono ūkininkų, tarp jų ir aš. Augalininkystės verslas yra lengvesnis, tačiau daug ką lemia orai. Na, o gyvulininkystės verslą koreguoja supirkimo kainos. Apskritai Klaipėdos rajono žemės dėl smėlingo pajūrio bei rūgštingumo nėra labai derlingos, tad, lyginant su vidurio Lietuva, derliai čia kur kas mažesni", - sakė V. Liorenšaitis.

Nepaisė raudonos vėliavos

Pasak BĮ "Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, nors šią vasarą orai nelepino, poilsiautojų prie jūros netrūko. Darbo gelbėtojams šį sezoną buvo netgi daugiau, mat dėl vėjuoto oro jūra buvo gana banguota, o žmonės, nepaisydami raudonos vėliavos bei gelbėtojų įspėjimų, vis tiek lindo maudytis.

"Norėčiau pastebėti, kad, kabant raudonai vėliavai, tėveliai dažnai neprižiūri savo vaikų - leidžia jiems vieniems maudytis jūroje. Suaugusieji galvoja, kad nelaimės atveju sugebėtų išgelbėti savo atžalas, tačiau pavyzdys Nemirsetoje, kai gelbėdamas vaiką paskendo tėvas, rodo, kad jie dažnai pervertina savo galimybes", - akcentavo A. Siakki.

Anot pašnekovo, poilsiautojai į bangas žvelgia kaip į pramogą ir į jūrą lenda, net jei draudžiama, ignoruoja ir ženklus, įspėjančius apie duobes.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad žmonės įprastai pervertina savo sugebėjimus plaukti.

"Jiems atrodo, kad perplaukdamas 10-20 metrų, jie jau moka plaukti. Tačiau iš tiesų mokantis plaukti yra tas žmogus, kuris be sustojimų nepavargdamas gali nuplaukti 100 metrų", - dėstė pašnekovas.

Laimei, šią vasarą Klaipėdoje nenuskendo nė vienas žmogus, o išgelbėta net vienuolika skendusiųjų (iš jų - aštuoni nepilnamečiai).