Klaipėdiečių invazija į rajoną tęsiasi ir po mirties

Preliminariai skaičiuojama, kad tiek uostamiesčiui, tiek Klaipėdos rajonui priklausančiose kapinėse laidojimo vietų pakaks nebent penkeriems metams, tad per tą laiką turi būti įrengtos naujos laidojimo teritorijos. Suvokiama, kad mieste esantys sklypai labiau tinka gyvųjų poreikiams, tad žvalgomasi tik į rajono žemes. Tačiau Klaipėdos rajono valdžiai nepatiko, kodėl klaipėdiečiai, negavę pritarimo, pradėjo "matuotis" žemes miestiečių kapinėms įrengti.

"Geriau daugiau mažų"

"Nemanau, kad yra labai korektiška miestui planuoti mūsų rajono teritoriją ? galbūt ir mes norėtume įsirengti kapines Klaipėdoje", - rėžė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, kai balandžio pabaigoje UAB "Urbanistika" atstovai rajono politikams ir valdininkams pristatė rengiamą Klaipėdos miesto kapinių plėtros studiją.

Bendraudamas su "Vakarų ekspreso" žurnalistais, V. Dačkauskas neslėpė nuogąstavimų, kad pirmiau į traukinį įšokusi Klaipėda gali išsirinkti geriausias vietas.

Nors tiek miestas, tiek rajonas kapinių plėtros studijas pradėjo rengti panašiu metu, nutiko taip, kad Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymą vykdę specialistai pabėgo darbo taip ir neatlikę iki galo. Tad rajono paieškos iki šiol buksuoja.

"Planuojame skelbti naują konkursą. Savivaldybė neturi žemės, tad ją reikės išpirkti iš privačių asmenų. Mano žiniomis, tam nėra ir valstybinės žemės. Kai buvo pristatyta rengiama Klaipėdos galimybių studija, mums kilo klausimų, negi uostamiestis neturi laidojimui savo žemių kur nors Tauralaukyje?" - stebėjosi V. Dačkauskas.

Tuo atveju, jei klaipėdiečiai visgi pretenduos į rajono žemes, V. Dačkausko įsivaizdavimu, geriau reikėtų įrengti daugiau mažų kapinaičių nei vienas gigantiškas, kaip dabar yra Lėbartuose.

"Juk ir pasauliniu mastu dabar vyrauja kitokios tendencijos - neberengti tokių "kombinatų", kur telpa šimtai tūkstančių palaidotųjų. Turėtų būti kompaktiškos kapinaitės, daugiausia 5-10 hektarų ploto. Juk dabar matome, kaip nepatogu būna lapkričio 1-ąją, kai masė žmonių važiuoja lankyti savo artimųjų į didžiules Lėbartų kapines", - sakė V. Dačkauskas.

Jis svarstė galimybę siūlyti Vyriausybei mažinti ir vienos kapavietės plotą. Be to, esą reikėtų atlikti šviečiamąjį darbą, kad vis daugiau žmonių rinktųsi alternatyvų laidojimo būdą kolumbariumuose, užimančiuose mažiau vietos.

"Pradėjome diskutuoti, kad galbūt reikėtų pasirašyti su Klaipėdos savivaldybe bendradarbiavimo sutartį - galėtume kofinansuoti studijos rengimą, kad sykiu būtų paskaičiuoti ir mūsų poreikiai. Žinoma, jei rasime bendrą kalbą dėl plėtros į mūsų rajoną. Turime bendradarbiavimo patirties su Klaipėda kitose srityse. Manau, kad ir šioje srityje reikėtų rasti sąlyčio taškus bei išspręsti šią problemą dalykiškai ir draugiškai", - kompromiso su Klaipėdos valdžia artimiausiu metu žadėjo ieškoti V. Dačkauskas.

Laukia, kol susitars

Kad kone geriausias sprendimas būtų miestui ir rajonui ne tik kartu vystyti galimybių studiją, bet ir įrengti bendras kapines, svarsto ir UAB "Urbanistika" atstovė Dalia Bagdonaitė.

"Tikrai linkėčiau, kad miestas susitartų su rajonu ir rengtų bendras kapines, nes tai būtų gerokai pigiau. Juk reikės ir žemes išpirkti, ir įrengti. Reikėtų įvertinti ir tai, kad priemiesčiuose gyvena labai daug "pabėgėlių" iš miesto", - minėjo Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studijos koordinatorė.

Specialistė pasakojo, kad dabartinė studija rengiama konkrečiai Klaipėdos miestui, vadovaujantis uostamiesčio gyventojų skaičiumi ir mirtingumo prognozėmis. Tad jei būtų sutarta prijungti ir rajono poreikius, skaičiavimai keistųsi.

"Dabar esame paskaičiavę preliminarius reikalingus plotus ir nustatę galimas vietas, kur galėtų būti kuriamos klaipėdiečiams skirtos kapinės. Žinoma, laidojimo plotai priklausys ir nuo to, kaip keisis laidojimo tradicijos. Galbūt populiarės kremavimas, galbūt atsiras tradicija išbarstyti sudegintus pelenus. Kol kas dar nesame parengę galutinės koncepcijos. Reikia išsiaiškinti, kokį Klaipėdos savivaldybė rinksis modelį - ar norės įrengti geriau daugiau mažesnių kapinių, ar vienas didesnes. Asmeniškai man atrodo patrauklesnis mažų kapinaičių modelis, bet tada didėja įrengimo kaštai", - kalbėjo D. Bagdonaitė.

Galimybių studijos rengėja pasakojo, kad vietų naujoms kapinėms ieškoma maždaug 8 km spinduliu nuo Klaipėdos ribos.

"Vertinti plotai, kuriuose nėra kultūros paveldo objektų, nėra žema teritorija, nėra magistralių, vertinamas ir reljefas. Pagrindinis kriterijus - pasiekiamumas. Diskutavome su kelininkais, kad optimalu būtų, jog kapinės būtų pasiekiamos bent per pusvalandį", - minėjo projekto koordinatorė.

Paiešką apsunkina tai, kad šalia Klaipėdos esančiose rajono žemėse aktyviai statomi gyvenamieji kvartalai. Neabejojama, kad gyventojai ne itin palankiai sutiktų kapinių kaimynystę. Tad nesiūloma jų rengti ir tose vietose, kur perspektyvoje numatyta gyvenamųjų rajonų plėtra.

"Nėra jokių metodikų, kaip tų vietų kapinėms ieškoti. Įvairiais laikotarpiais tradicijos keitėsi. Matyti, kad anksčiau kapines rengdavo prie bažnyčios arba už kaimo. Klaipėdos kraštas taip pat garsėjo mažomis jaukiomis kapinaitėmis. O pastaraisiais dešimtmečiais stebimas pačių kapinių didėjimas. Mano akimis žiūrint, jos dabar tik didėja ir baisėja. Maždaug trisdešimt metų stebimas hipertrofuotas dėmesys paminklų dydžiui", - savo pastebėjimais dalijosi D. Bagdonaitė.

Pasak jos, galimybių studijos rengimas šiuo metu šiek tiek pristabdytas. Laukiama, kol bus susitarta politiniu lygmeniu.

"Nors tai nėra planavimo dokumentas, o tik studija, mums, kaip rengėjams, svarbu, kad paskui ta studija būtų toliau vystoma. Gali prireikti ir Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių, tad norime, kad neliktų jokių nesusipratimų. Todėl lauksime, kol miesto ir rajono politikai susitars", - sakė D. Bagdonaitė.

Mieste vietų nerado?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė akcentavo, kad dabar tėra pirminė galimybių studijos stadija, kai žvalgomasi vietų.

"Galimybių studija tik nustatys gaires, ar kapinių plėtra yra įmanoma ir kur būtų galima plėstis. Tada, pasirinkus keletą siūlomų vietų, bus aiškinamasi detaliau. Pirmiausia vietų buvo ieškoma mieste, bet mieste nėra galimybių plėsti kapines, tad pradėta dairytis rajone", - paaiškino M. Žekonytė.

Pagal rengiamą galimybių studiją Klaipėdos rajone numatytos 7 skirtingos vietos, kur būtų galima rengti naujas kapines. Vertinamas kapinių poreikis iki 2050 m. Preliminariai skaičiuojama, kad pagal mirštančių žmonių skaičių iki 2050 m. uostamiesčiui būtų reikalingas apie 90 ha žemės sklypas. Pagal Kapinių įstatymą kapinės negali būti didesnės nei 40 ha, panašu, kad prireiks kelių vietų.

"Klaipėdos žemės labai brangios. Be to, nėra nei detaliajame plane numatyta, kur galėtų būti kapinės. Tiesiog nėra tokios žemės paskirties. Nuo Lėbartų laikų šiuo klausimu buvo orientuojamasi į rajoną", - sakė Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Jo nuomone, Kalotėje ar Labrenciškėje esantys laisvi žemės plotai labiau tinkami tarnauti gyviesiems. Tad esą akivaizdu, kad su Klaipėdos rajono valdžia teks ieškoti kompromisų.

"Kai balandį Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko mūsų galimybių studijos pristatymas, buvo žiūrima plačiai. Ir tuomet akcentavome, kad yra poreikis ir rajonui, ir miestui. Į ką viskas pakryps, negaliu komentuoti, bet, žinoma, galima ieškoti kompromisinių sprendimų, kad patenkintas būtų ir rajonas, ir miestas. Kaip jau dviejų savivaldybių politikai susitars, taip ir bus", - svarstė L. Dūda.

Anot studijos rengėjų, Joniškės kapinės yra beveik visiškai užlaidotos. Lėbartuose dar pakaktų vietos 5 metams. Laiko būtų kiek daugiau, jeigu mirusieji būtų dažniau kremuojami. Šiuo metu apie 60 ha ploto Lėbartų kapinėse palaidota per 50 tūkst. asmenų.

Ne ką geresnė situacija ir rajone. Yra ir tokių kaimų, kur iš viso nėra kur laidoti žmonių. Tokia situacija yra Agluonėnuose. Ne ką geresnė situacija ir Sendvario seniūnijoje, kuriai priklauso dėl naujakurių smarkiai besiplečiančios Jakų, Gindulių, Aukštkiemių, Slengių, Mazūriškių ir Radailių gyvenvietės. Nors prie Gindulių yra senos kapinaitės, jų plėsti neleidžia aplinkosaugininkai.

"Ieškosime bendro sprendimo"

Saulius BUDINAS, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius
Vienareikšmiškai reikalingas susitarimas su Klaipėdos rajonu. Tokio plano laikėmės nuo pat pradžios. Juk kai patį pirmą kartą buvo pristatoma kapinių plėtros galimybių studija, kvietėmės rajono Savivaldybės administracijos direktorių ir vyriausiąjį architektą. Taigi, buvome informavę, ką mes ten planuojame. Jau ir tuomet sakėme, kad turėtų būti įvertintas ne tik Klaipėdos miesto, bet ir rajono poreikis. Manau, kad artimiausiu metu bus politinis pasitarimas ir tikrai rasime bendrą sprendimą. Laiko šiam klausimui spręsti dar turime, nes panašu, kad penkerius metus dar turėsime kur laidoti.