Diskusijoje dalyvavę Klaipėdos Pajūrio vietos bendruomenės pirmininkas ir Sulupės seniūnaitijos seniūnaitis Saulius Liekis pažymėjo, kad uostamiestis yra specifinis miestas, turintis didelių problemų dėl bendruomeniškumo ir kaimyniškumo.
„Man tokia idėja nejuokinga ir įdomi. Kalbame apie tai, kad užsiaugini daržovių ne tik sau, bet ir palieki kitam. Manau, kad miesto daržai bendruomeniškumui skatinti, t. y. tam, kad kaimynas kaimyną geriau pažintų, galėtų būti visai nebloga priemonė. Jį reikėtų skatinti ir netradicinėmis priemonėmis ir galbūt tada jo užuomazgos stiprėtų. Tokio daržo atsiradimas didelių lėšų nereikalauja, be to, bendruomenė gauna pinigų iš valstybės, manau, kad tai visiškai įmanomas dalykas. Sulupės bendruomenėje yra Vidūno mokykla, galbūt galėtų mokiniai inicijuoti, vasarą ateitų bendruomenės nariai pažiūrėti. Kodėl nepabandžius? Savo tarybai siūlysiu tokią idėją ir balsuosiu už. Jeigu nepavyktų tam panaudoti bendruomenės lėšų, galbūt galėčiau kaip seniūnaitis ieškoti rėmėjų bei bendraminčių ir tai įgyvendinti “, - sakė S. Liekis.
Projektas „Bendruomenės daržas“ įgyvendinamas Lietuvoje vyksta jau antrus metus. Jo įgyvendintojas Donatas Vaičius pasidalijo patirtimi, kaip tai pavyko padaryti Vilniuje ir Kaune. Pirmas daržas atsirado „Žali.LT“ iniciatyva Vilniuje, Pilaitės daugiabučių rajone, jis buvo visai nedidelis. Antras - Antakalnio rajone jau jaunimo iniciatyva ir didesnis - dvi lysvės. Dar vienas yra Žvėryno rajone. Šiemet planuojam tokį didesnį daržą apsodinti Vilniuje viename iš parkų. Tai vadinamieji maisto miškai, kurie galėtų puikiai pakeisti karklynus.
Tokių daržų principas ir išskirtinumas tas, kad naudojamas gamtinės žemdirbystės metodas. Daigais pasirūpina bendruomenės nariai, juos užsiaugina namuose, sėklos netinka. Paskui susirenka bendruomenė ir vyksta sodinimo šventė, vėliau jos nariai prižiūri, kaip daržovės auga, nors tam didelių pastangų nereikia, svarbu, kad šiai misijai atlikti neliktų vienas kuris nors bendruomenės narys. Svarbiausia suburti bendruomenės narius, norinčius tai daryti, ir atrasti vietą, žinoma, tai turi būti suderinta su miesto savivaldybės administracija. Principas ne tas, kad jeigu tu pasisodinai, t. y. tavo. Būtina suvokimas, kad pasodinai visiems.
Patariama prieš pasirenkant žemės lopinėlį ištirti , ar jis nėra užterštas. Nors šiuo atveju užterštumas didelio vaidmens nevaidina. Netgi kasti žemės nereikia. Paimama pora lentų, pripilamas kastuvo storio žemių sluoksnis, t. y. padaroma lysvė, įsodinamas daigas ir užpilamas mulčiu. Tada nereikia laistyt, neauga piktžolės. Kad nepultų kenkėjai, rekomenduojama sodinti įvairias daržoves viena šalia kitos, pavyzdžiui, šalia pomidoro puikiai gali augti burokėlis. Augalas maistines medžiagas ima ne iš žemės, o iš mulčio. Tie daržai vadinami tinginių daržais todėl, kad jų visai nereikia ravėti ir nereikalauja didelės priežiūros.
Vilniečiai pasakojo, kad didesnių vagysčių ar vandalizmo atvejų nepasitaikė. Tiesa, brangesnius augalus, pavyzdžiui, gėles vis dėlto kažkas išsirovė, o pomidorų, agurkų nelietė. Taip pasodintos daržovės puikiausiai augo. Tiesa, su moliūgais siūloma būti atsargiems, nes jie labai plečiasi.
Niujorke (JAV) tos lysvės būna aptvertos tvora. Tokiame darže žmogus turi savo lysvę. Sakoma, jog niujorkiečiai metų metus laukia jos eilėje. „Žali.LT“ koordinatorius Martynas Norbutas sako, kad toks kelias nėra geras, nes tada tarp kaimynų dėl įvairių smulkmenų kyla konfliktai.
Akcentuojama, kad daug pinigų tokiems daržams nereikia. Beje, kauniečiai panaudojo jiems senus lagaminus. Taigi tokius daržus galima įrengti ir parke, nes nieko nekasama, niekas neardoma. Esant reikalui labai lengva juos iškeldinti. Sakoma, jog tokia idėja susidomėjo vaikų darželiai, ir patys tėvai finansavo jų atsiradimą.
Rašyti komentarą