Klaipėdiečiai bijo nežinomų vardų

2014-02-05 08:01

Tarpukario Lietuvos premjero Ernesto Galvanausko, organizavusio vadinamąjį 1923-iųjų sukilimą, kurio dėka Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, atminimas bus įamžintas tik atminimo lentoje - taip nusprendė vakar posėdžiavusi uostamiesčio savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Jau rašėme apie pasiūlymą Klaipėdoje įamžinti E. Galvanausko atminimą jo vardu pavadinant gatvę bei įrengiant atminimo lentą ant Herkaus Manto g. 50 namo, kuriame jis gyveno. Komisijai taip pat buvo siūloma E. Galvanausko vardą suteikti dabartinei Varnėnų gatvei ar Danės gatvės tęsiniui Šiauriniame rage, tarp Senosios perkėlos ir Naujosios Uosto gatvės.

Vis dėlto komisija, kurią sudaro istorikai, kalbininkai bei politikai, nutarė kol kas apsiriboti tik atminimo lentos atidengimu - esą nėra pakankamai reprezentatyvios miesto gatvės, kurią būtų galima pavadinti E. Galvanausko vardu.

Pasak komisijos narės Nijolės Laužikienės, vertėtų palaukti, kol bus suprojektuotas ir užstatytas "Memelio miestas", kuriame galimai iškils ir naujasis Klaipėdos muzikinio teatro pastatas - tuomet naujoms gatvėms bus galima suteikti ne tik E. Galvanausko, bet ir kitų nusipelniusių žmonių vardus.

Posėdžio metu buvo prisimintas ir neseniai svarstytas Įgulos gatvės pervadinimo klausimas - komisijai nepasitenkinimą išreiškė šios gatvės gyventojai, teigdami, jog naujasis gatvės pavadinimas - Vilhelmo Berbomo - yra pernelyg sudėtingas ir painus.

Miestiečiai siūlė ir keletą galimų naujų variantų: V. Kudirkos, Bajorų, Prūsijos, Žaliakalnio, Laisvės, Gerovės, Versalio, tačiau komisijos nariai paaiškino, jog pavadinimas yra ne naujai sukurtas, o atkurtas anksčiau buvęs, tad nebus keičiamas.

"Tikiu, kad jums yra šokas, bet galima sakyti, kad gatvės pavadinimą gavote kaip dovaną - apie jį galima papasakoti visą istoriją, ne taip, kaip apie paprastus pavadinimus. Neišsigąskite, jums dar gali patikti", - klaipėdiečius ramino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius.

Vis dėlto komisijos nariai sutarė, jog gatves pavadinant nusipelniusių asmenų vardais reikia pagalvoti ir apie būdą gyventojus informuoti, kuo tas žmogus pasižymėjo. Išeitį pasiūlė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė - pasak jos, šią problemą galima spręsti gatvės pradžioje po jos pavadinimu pakabinant lentelę su esmine informacija apie įamžintą asmenį.