Klaipėdai proveržis privalomas

Ką uostamiestis turi dabar? Per pastaruosius 30 metų Klaipėdoje gyventojų sumažėjo beveik 27 proc. - nuo 203 tūkst. iki 149 tūkst. Tiesa, uostamiestyje sparčiai mažėja nedarbas, daugėja investicijų, didėja vidutinis darbo užmokestis, klesti turizmas. Tačiau pasitempti dar tikrai yra kur.

Vystymosi kryptys

Miestas viliasi ties Melnrage pastatyti mišrios paskirties išorinį giliavandenį uostą, kuris tenkintų tiek uosto, tiek miesto poreikius. Taip pat tikimasi suformuoti ir išvystyti pietinę uosto teritoriją. Klaipėdoje norima turėti geriausią Lietuvos sporto ir aktyviojo turizmo infrastruktūrą - geriausiai išvystytą dviračių takų ir dviračių dalinimosi infrastruktūrą.

Strategijoje numatyta išplėtoti naujai įkurtą bioekonomikos klasterį, kuris jungs regiono chemijos ir medienos pramones bei kitas bioekonomikos įmones. Miestas turėtų pirmauti Lietuvos regiono atsinaujinančios energijos naudojimo ir gamyboje, ypač plėtojant gamybą atviroje jūroje, žemės gelmėse ir panaudojant biomasę.

Uostamiestyje taip pat ruošiamasi įsteigti automatizacijos sprendimų plėtros kompetencijų centrą. O štai Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bei pietinėse industrinėse teritorijose norima matyti aukštos pridėtinės vertės elektros įrangą, autonomines sistemas, robotus ir su robotika susijusius prietaisų gamintojus. Bus siekiama pagaminti pirmąjį Lietuvoje SGD varomą lokomotyvą.

Klaipėdoje taip pat dėmesys bus skiriamas logistikos ir pramonės įmonių verslo funkcijų paslaugų centrams, kurių didelė dalis priklausys skandinavams ir vokiečiams. Ypač bus akcentuojamos inžinerinės, technologinės ir informacinių technologijų (IT) sritys. Miesto centre tikimasi turėti kūrybinių industrijų kvartalą, kur galėtų darbuotis jauni meninikai, dizaineriai ir programuotojai. Uostamiestis žada ir stipriai išvystyti verslo turizmą. Miestas tarptautiniu mastu turėtų garsėti kaip vasaros biuras.

Kokios prognozės?

Remiantis "Oxford Economics" ekonometrinio prognozavimo modelio rezultatais, jeigu Klaipėda negerins esamos situacijos iki 2030 metų Klaipėdos apskrities gyventojų skaičius sumažės 18,8 proc. ir susitrauks nuo 324,6 tūkst. (2016 m. duomenys) iki 263,6 tūkst. Šiek tiek lėčiau mažėtų pačios Klaipėdos gyventojų skaičius - nuo 154,3 tūkst. (2016 m. duomenys) iki 126,2 tūkst.

Jeigu uostamiestyje nebus proveržio, pridėtinės vertės augimas ypač sulėtės nuo 2024 metų. Tai reikštų menką ekonomikos augimą, kuris siektų maždaug 2-3 proc. per metus. Tiesa, net ir be numatomo proveržio iki 2030 m. Klaipėdoje pridėtinė vertė išaugtų 27,7 proc. ir siektų 4,489 mlrd. Eur.

Nesiimant permainų Klaipėdoje pradės mažėti ne tik gyventojų, bet ir darbuotojų skaičius. Po 12 metų darbuotojų skaičius siektų tik 130 tūkst. Be esminių ekonomikos pokyčių ir talentų pritraukimo uostamiestis tikėtis spartesnio našumo negalės.

Mėlynasis proveržis Klaipėdos apskričiai leistų per artimiausius 12 metų pritraukti 37 tūkst. tarptautinių imigrantų. Labiausiai akcentuojama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tarp kitų svarbių uždavinių - emigracijos sustabdymas. Beje, vizijoje tikimasi gyventojams mokėti dvigubai didesnius atlyginimus, o visa tai bus neįmanoma be našumo didėjimo.

Strategijos įgyvendinimo priemonių planas bus pristatytas 2018 m. pavasarį.

Klaipėdos ambicijos iki 2030-ųjų:

- Klaipėdos gyventojų skaičius turėtų augti ir siekti 190 tūkst.

- Vidutinis atlyginimas turėtų būti 1 500 Eur prieš mokesčius ir taip pasiekti 75 proc. Baltijos jūros regiono vidurkio.

- Aukšto potencialo sektoriai (sukuriami naujų SVV ir TUI įsteigtų verslų) turėtų sukurti 15 proc. visos ekonomikos sukuriamos pridėtinės vertės.

- Turėtų atsirasti 25 tūkst. darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur naujų investicijų ir 200 proc. išaugusio eksporto.

- Klaipėdos apskrityje tikimasi turėti dvigubai didesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP), dvigubai didesnius atlyginimus ir dvigubai daugiau turistų (nuo 200 iki 400 tūkst.).

Viktoras Adomaitis, Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) vadovas:

Pramonininkai prisitaikė prie dabartinių sąlygų. Tas patriotizmas turi tam tikras ribas. Verčiami konkuruoti visame pasaulyje, ieškome šalių, kur geriausia investuoti. Šiandien nesame pačioje geriausioje pozicijoje. Šis strateginis planas galėtų sudaryti sąlygas verslininkams, kad nereikėtų žvalgytis aplinkui. Be giluminio uosto sunkiai įsivaizduoju perspektyvas.