Klaipėdai – bendra ekonominės plėtros strategija

„Šiandien pasirašytą ketinimų protokolą galima drąsiai vadinti istoriniu. Mat pirmą kartą per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį uostamiesčio savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai sutarė kartu – bendromis lėšomis ir žmogiškuoju potencialu – siekti sukurti prielaidas kryptingos Klaipėdos ekonominės plėtros skatinimui, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

- Kartu Klaipėda taps ir pirmąja Lietuvos savivaldybe, pasirengusia dokumentą, numatantį, kaip į miestą pritraukti daugiau naujų investicijų, skatinti jau esamo verslo plėtrą, inovacijų diegimą bei ilgalaikėje perspektyvoje didinti miesto konkurencingumą sprendžiant kylančius socialinius ir ekonominius iššūkius.“

Rengti bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti tolesnį jos įgyvendinimą sutarė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

„Didžiausia pasirašyto ketinimų protokolo vertybė ta, kad tai ne tik politinė deklaracija, bet ir realus postūmis svarbiems praktiniams veiksmams imtis. Uostui svarbu matyti bendras miesto vystymosi tendencijas. Todėl džiugu, kad šiandien šį protokolą pasirašė visų banginių, ant kurių laikosi Klaipėdos ekonomika, atstovai“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Tai labai svarbus ir reikalingas dokumentas, kurį nuspręsta rengti pačiu laiku. Vėliau jau ši strategija Klaipėdai būtų beprasmiška, siekiant, kad būtų įgytas pranašumas prieš kitus regionus“, - teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Preliminariai numatoma, kad strategijos, kuria bus siekiama sukurti prielaidas kryptingai Klaipėdos ekonominei plėtrai skatinti ir Klaipėdos patrauklumui didinti, parengimo kaina sieks apie 150 tūkst. eurų. Savivaldybė ketintų padengti 52 proc., Uosto direkcija – 24 proc., o kiti partneriai – po 6 proc. šių kaštų.

Pažymima, kad minėtą strategiją turėtų sudaryti Klaipėdos tarptautinio konkurencingumo analizės išvados, vizija, vystymosi scenarijus, veiksmų planas, strategijos įgyvendinimui reikalingos priemonės, stebėsenos tvarka ir kt. Partneriai taip pat numato suformuoti bendrą šio projekto priežiūros ir vykdymo grupę.