Klaipėda švenčia 768-ąjį gimtadienį

Šiais metais pirmą kartą miesto gimtadienio iškilmės vyko ne piliavietėje, o prie miesto rotušės.

Klaipėdą, klaipėdiečius ir svečius su miesto gimtadieniu sveikindamas meras Vytautas Grubliauskas priminė, kad uostamiesčio istorijoje buvo ir karų ir maro, ir pandemijos dabar, kurią palinkėjo įveikti kaip ir ankstesnes negandas. "Pamirškime negandas, būkime patriotais ir pasidžiaukime šia diena. Didžiuokimės Klaipėda ir kurkime ją drauge", - linkėjo meras.

Pranciškonas vienuolis, brolis Benediktas Jurčys taip pat paragino klaipėdiečius išlaikyti nepalaužiamą jūrinę dvasią, galvoti apie miesto dvasinę galią ir palinkėjo pastatyti paminklą miesto įkūrėjui Kuršo vyskupui Henrikui, kad miestas turėtų dvasinę atramą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Genys susirinkusiesiems į miesto gimtadienį priminė Klaipėdos miesto heraldikos: antspaudo, herbo, vėliavos simboliką.

"Klaipėdos miesto simboliai, matomi heraldikoje, primena, kad Klaipėda - tai miestas tvirtovė, atviros tvirtovės langinės simbolizuoja jo atvirumą pirkliams, amatininkams, draugams, laivas apačioje - jūrinio miesto simbolis, o žvaigždutės viršuje - klestinčio uosto simboliai", - sakė J. Genys.

Po šių pasisakymų miesto vėliavos iškilmingai išneštos iš rotušės ir įteiktos vėliavnešiams, kurie laivais Dangės upe jas nuplukdė į svarbias istorines Klaipėdos vietas: piliavietę, gynybinę pajūrio tvirtovę Nerijos forte Kopgalyje, Jono kalnelio gynybinius bastionus ir Kruizinių laivų terminalą, kur netoliese švartavosi vienintelis tarpukario Lietuvos karinis laivas „Prezidentas Smetona“.

Skambant perkusijų ritmams visose vietose vienu metu vėliavos buvo pakeltos. Taip pat Klaipėdos miesto vėliavomis išpuoštos ir Dangės krantinės, tiltai.