Klaipėda ruošiasi vasarai: kuo vilios miesto svečius?

Daugybę svečių į miestą atviliojanti „Jūros šventė“, sezoną pradedantis Klaipėdos laivų paradas, dar pernai duris atvėręs atnaujintas Jūrų muziejus – tai tik maža dalis visiems žinomų uostamiesčio traukos taškų, kurie siūlys pailsėti ir atsigauti Klaipėdoje.

Kviečia dirbti ir kartu ilsėtis Klaipėdoje

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė aktyviai kvietė Klaipėdoje vasarą apsilankyti aktyvų poilsį mėgstančius svečius.

„Klaipėda – tai miestas, kuris turi daugiau nei 120 km dviračių trasų. Jei žiūrėsime į visą regioną, tai turime daugiau nei 200 km takų, skirtų dviratininkams. Uostamiestis yra puiki vieta pradėti savo žygį po regioną, iš kur galima vykti į Kuršių neriją, Šilutės ar Palangos kraštą“, – teigė ji.

Pasak R. Savickienės, Klaipėdoje ką veikti ras ir skirtingų vandens sporto ir pramogų mėgėjai. Kaitavimas, baidarės, kanojos, irklentės – uostamiestyje sukurta infrastruktūra pasinaudoti visomis šiomis pramogomis.

„Taip pat viena iš įdomesnių pramogų – naktinė Klaipėda kanojomis. Džiugu, kad jaunas klaipėdietis, savo rankomis gaminantis medines kanojas, veda ekskursijas. Ir ne tik Danės upėje ar Kuršių mariose, bet ir aplink esančiuose ežerėliuose. Visgi tikriausiai pats įspūdingiausias turas – naktinė Klaipėda, kai kanojų priekyje ir gale yra degantys fakelai, o žmonės jas irkluoja per naktinį miestą“, – pasakojo pašnekovė.

Be to, Klaipėdos turizmo ir kultūros centro vadovė į Klaipėdą kvietė vasarą užsukti ir per atstumą galinčius dirbti gyventojus: „Turime atidarytą „Lighthouse“ bendradarbystės centrą, kur žmonės gali išsinuomoti darbo vietą ir tuo pačiu vakarais džiaugtis poilsiu prie jūros“.

Klaipėdą aplankyti nusprendusiems gyventojams pašnekovė siūlė aplankyti ir pernai atidarytą interaktyvų ir modernų „Muziejų 39/45“.

„Į jį kviečiame visus turistus. Taip pat rekomenduojame pasinaudoti gido paslaugomis muziejuje. Antrojo pasaulinio karo laikotarpis vyresniajai kartai gali būti puikiai suprantamas, bet jaunesniems žmonėms gidas puikiai atskleidžia tą laikotarpį plačiau“, – patarė pašnekovė.

R. Savickienė taip pat sakė tikinti, kad ne ką mažiau populiarus šį vasaros sezoną išliks ir po rekonstrukcijos pernai atidarytas Jūrų muziejus. Praėjusiais metais jis sulaukė net 759 tūkst. lankytojų.

Prognozuoti, ar miesto svečių ir poilsiautojų skaičius šiemet, palyginus su pernai, išaugs, pašnekovė nesiryžo, tačiau tikimasi, kad padaugės svečių iš Vokietijos, nes iš Palangos oro uosto bus pradėtas naujas skrydis iš Dortmundo.

Sezono pradžia su Laivų paradu

VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys teigė, kad Klaipėda tradiciškai vasaros sezoną pradės Laivų paradu.

„Šių metų gegužės 18 d. vyksiantis jubiliejinis, jau 10-asis, Klaipėdos laivų paradas, apims gausybę renginių, nemaža dalis jų vyks Danės upėje – upės paradas, nardytojų pasirodymai, vikingų valčių, turistinių baidarių varžybos ir kita. Laivų paradas vienys ir kitas iniciatyvas – „Gatvės muzikos dieną“ bei „Muziejų naktį“, – pasakojo jis.

Vienas didžiausių Klaipėdos vasaros renginių – Jūros šventė – nuspalvins uostamiesčio gatves liepos 26–28 dienomis. Šiemet renginys Klaipėdoje vyks jau 60 kartą.

„Jūros šventė į trijų dienų ir naktų fiestą kvies šūkiu „Jūra tinka kiekvienam!“. Organizatoriai jau beveik yra sudėlioję šių metų Jūros šventės programą. Žadama, kad ir šiemet Jūros šventė maloniai stebins originaliomis idėjomis, kurios transformuos uostamiestį, kvies mėgautis reginiais, muzika, nematytais projektais, turiningai leisti laiką“, – kalbėjo R. Žiubrys. Kartu jis paragino gyventojus, planuojančius apsilankyti šiame renginyje, kuo anksčiau pasirūpinti nakvyne Klaipėdoje, nes per ilgai uždelsus, tai gali tapti didžiuliu iššūkiu.

„Ypač malonu, kad didžiausių uostamiesčio švenčių lankytojai jau nėra tik pasyvūs žiūrovai. Vis daugiau žmonių atranda malonumą dalyvauti šventėje aktyviai – būti įvairių sumanymų, iniciatyvų dalimi. Puikus to pavyzdys – Didžioji Jūros šventės eisena, pradedanti Jūros šventę. Pernai ji subūrė daugiau nei 7 tūkst. uosto kompanijose bei miesto įmonėse, įstaigose, kūrybiniuose kolektyvuose dirbančių ar kuriančių žmonių“, – džiaugėsi pašnekovas.

Spektaklių geografija: nuo Pietų Korėjos iki Čekijos

Be jau paminėtų didžiausių Klaipėdoje vasarą vykstančių renginių miestas ruošia ir daugiau pramogų kultūros mylėtojams. Gegužės 6–11 d. vyks tarptautinis Klaipėdos violončelės forumas, gegužės 21– birželio 16 d. tarptautinis festivalis „TheATRIUM“, Klaipėdos krašto dainų šventė (birželį), tarptautinis gatvės festivalis „Šermukšnis“ (liepos 5–7 d.), tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ (liepos 11–14 d.).

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas, kalbėdamas apie trečią kartą organizuojamą teatro festivalį „TheATRIUM“, teigė, kad šiemet festivalio geografija dar labiau išsiplėtė ir renginio metu bus galima išvysti spektaklius iš tokių šalių kaip Pietų Korėja, Belgija, Graikija, Prancūzija, Lenkija, Čekija. Visi spektakliai bus verčiami į lietuvių kalbą.

„Festivalį atidarys ir užbaigs įspūdingi koncertai. Šiemet juose pasirodys puikūs muzikantai iš Vokietijos ir Prancūzijos“, – žadėjo pašnekovas.

Šiemet festivalio laukia ir naujovė – atskira lietuviška programa. Gegužės 21–26 d. vyks pirmoji tokia išsami Lietuvos teatro vitrina, kurioje bus parodyta net 15 spektaklių iš skirtingų Lietuvos teatrų – po tris spektaklius per dieną.

„Lietuvos teatro spektakliai iki šiol nebuvo pristatomi. Programa ir bus skirta užsienio teatrų festivalių organizatoriams – jų iš viso pasaulio į Klaipėdą atvyks apie keturiasdešimt, tačiau spektaklius pamatyti galės ir bet kuris eilinis žiūrovas, įsigijęs bilietą, – pasakojo G. Grajauskas. – Lietuvos teatro vitrinoje pristatomi spektakliai turės vertimus į anglų kalbą, tad į spektaklius galima pasikviesti miesto svečius, bičiulius iš užsienio, nemokančius lietuviškai“.

Viena įspūdingiausių gatvės teatro švenčių

Svarbūs šie metai ne tik Jūros šventei, kuri minės 60 gimtadienį, bet ir 25-mečio sulauksiantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Renginio organizatorė Inga Grubliauskienė teigė, kad per tris dienas muzikos gerbėjai turi galimybę išgirsti įvairios stilistikos koncertus bei išvysti pasaulinio pripažinimo sulaukusius Lietuvos bei užsienio atlikėjus.

„Jubiliejinio Klaipėdos pilies džiazo festivalio žvaigždės – 6 „Grammy“ laimėtojai Al Mckay Earth, Wind & Fire experience, – pabrėžė pašnekovė. – Esame labai laimingi, kad užaugo kelios kartos džiazo muzikos mylėtojų. Bendraminčių, bičiulių, rėmėjų ir savanorių dėka jis iki šiol yra nemokamas“.

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis kvietė miesto gyventojus ir svečius užsukti į tarptautinį gatvės teatrų festivalį „Šermukšnis“.

„Tai dar 1985 m. kaip kamerinių spektaklių šventė prasidėjęs renginys, kuris 2001 m. pasklido po miesto gatves ir aikštes. Kas dvejus metus Klaipėdos Žvejų rūmų rengiamas festivalis kaskart keitėsi, augo, plėtėsi, kol virto viena įspūdingiausių gatvės teatro švenčių ne tik mieste, bet ir Lietuvoje“, – tikino pašnekovas.

Šiemet renginio svečiai galės išvysti pasirodymus tokių atlikėjų kaip „Les Commandos Percu“ (Prancūzija), „La Industrial Teatrera“ (Ispanija), „Ondadurto Teatro“ (Italija), pantomimos teatras „Mimo“ (Lenkija), „Compagnie Billbobasso“ (Prancūzija), „Mr. Pejo‘s Wandering Dolls“ (Rusijos Federacija), Bram Graafland (Nyderlandai), Adrian Schvarzstein (Ispanija), Daan Mathot (Nyderlandai), „Šv. Genezijaus trupė“ (Lietuva). Tuo metu vaikams ruošiama speciali edukacinė programa.

Spektakliai ir kūdikiams

Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ liepos 11–14 d. kvies apsilankyti skirtingose uostamiesčio senamiesčio erdvėse ir susipažinti su vertybėmis, įtrauktomis į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus.

„Greta tradicinių koncertų, nematerialaus kultūros paveldas atsiskleis ir demonstruojant įvairių tautų amatus, meno rūšis, taip pat – mokymų, kūrybinių dirbtuvių, susitikimų, filmų peržiūrų, parodų metu“, – veiklų gausa dalijosi Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Festivalyje unikalias tradicijas pristatys svečiai iš Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos.

10 jubiliejų šiemet švęs ir tarptautinis lėlių teatras „Materia Magica“. Festivalio direktorė Aušra Juknevičienė pasakojo, kad per keturias renginio dienas bus galima išvysti net 15 spektaklių. Jie į Klaipėdą atkeliaus iš tokių šalių kaip Izraelis, Graikija, Olandija, Slovėnija, Vokietija, Bulgarija, Didžioji Britanija, Lenkija ir Lietuva.

„Be suaugusiesiems ir jaunimui skirtos programos festivalis pristatys lėlių teatro spektaklius kūdikiams bei vaikams nuo 3 iki 10 metų; taip pat vyks nemokami lėlinės animacijos kino seansai vaikams ir suaugusiesiems. Bus surengtos ir kūrybinės animacijos dirbtuvės paaugliams“, – vardijo festivalio vadovė.

Intensyvi festivalio programa kvies žiūrovus į Klaipėdos lėlių teatrą, Klaipėdos dramos teatrą, Kultūros fabriką, „Apeirono“ teatrą, Kultūros fabriko kino salę „ArleKinas“. Koncertu festivalį atidarys muzikos grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Kurie renginiai mėgstamiausi klaipėdiečių?

Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė pastebėjo, kad remiantis paskutiniais duomenimis, tarp miestiečių į lankomiausių vasaros renginių penketuką patenka Jūros šventė, Laivų paradas, rugpjūčio 1 d. švenčiamas miesto gimtadienis, tarptautinis etnokultūros festivalis „Parbėg laivelis“ ir Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Kaip įsitikinusi pašnekovė, šie ir kiti renginiai kartais būna pagrindiniu miesto svečių kriterijumi, kodėl verta atvykti vasarą į Klaipėdą.

„Sakau tai ir iš savo patirties. Prieš pradedant dirbti uostamiestyje aš ir daugelis mano buvusių kolegų ir pažįstamų vizitus į Klaipėdą stengdavosi derinti su jiems įdomiais kultūriniais renginiais“, – teigė ji.

Pašnekovė pasakojo, kad remiantis miestiečių apklausomis, per paskutinius šešerius metus gyventojų pasitenkinimas miesto kultūriniu gyvenimu yra akivaizdžiai išaugęs. Jei 2012 m. teigiančių, kad kultūrinis gyvenimas uostamiestyje patenkina jų asmeninius kultūrinius poreikius, buvo 17 proc., 2016 m. – 47,1 proc., tai pernai tokių klaipėdiečių buvo 68,5 proc.

„Tik 11 proc. klaipėdiečių pareiškė, kad jiems trūksta kultūrinių renginių, kai prieš dvejus metus jų buvo tris kartus daugiau – 36,6 proc.“, – pridėjo E. Deltuvaitė.

Apklausos metu paklausus, kokių daugiau renginių gyventojai savo mieste norėtų, dažniausiai pasirinkti variantai buvo – renginių vaikams ir jaunimui.