Klaipėda prašo pinigų piliai atstatyti

Uostamiestis siekia atstatyti Memelburgo pilies kompleksą tokį, koks jis buvo XVII-XVIII amžiais.

Klaipėdos istorikų ir politikų delegacija Valdovų rūmuose Vilniuje viešai pristatė daugiau kaip dešimtmetį brandinamą ir žingsnis po žingsnio plėtojamą viziją. Spėjama, kad 1252 metais įkurtai, o vėliau ne kartą perstatytai piliai atstatyti reikėtų mažiausiai 100 mln. litų.

Didelės ambicijos

Belstis į valdžios duris dėl savo piliavietės atkūrimo klaipėdiečiai pradėjo 2003 metais. Pinigų Memelburgo piliai atstatyti prašyta siejant šį projektą su Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimu 2009-aisiais, tačiau valdžia šimtus milijonų litų tuomet skyrė Valdovų rūmams sostinėje atkurti.

Vis dėlto bėgant metams už pinigus, gautus iš įvairių šaltinių - tiek centrinės valdžios, tiek vietinės, tiek Europos Sąjungos (ES), buvo rekonstruotos princų Frydricho ir Karlo poternos (požeminės galerijos), jose įrengta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ekspozicija. Neseniai už 3 mln. litų sutvarkytas pilies vidinis kiemas, spalvotomis plytelėmis pažymėti Memelburgo pilies kontūrai, atlikti archeologiniai tyrimai. Iš viso nuo 1990 metų į pilies teritoriją, įskaitant kanalo (Pilies uostelio) sutvarkymą, jau investuota apie 70 mln. litų. Tačiau iki šiol piliavietė nevirto turistų traukos centru, mat kol kas joje styro tik pamatų griuvėsiai.

Todėl klaipėdiečiai vis drąsiau svajoja apie visos pilies su bokštais atstatymą, atkuriant bei iš naujo supilant du neišlikusius 14 metrų aukščio bastionus (pilies kalnus) bei paaukštinant iki autentiško aukščio du esamus. Kai kurie architektai siūlo net iš naujo iškasti visą apsauginį kanalą ten, kur jis buvo užpiltas žemėmis ir paverstas mašinų ar pėsčiųjų keliu.

Viduramžių miesto modelis

Per viešą pristatymą Valdovų rūmuose klaipėdiečiai bandė įrodyti, kad jų projektas yra verčiausias dėmesio ir finansavimo skirstant 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos lėšas.

Pasak MLIM direktoriaus dr. Jono Genio, dabar prašoma skirti 15 mln. litų šiaurinės piliavietės kurtinai sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. „Tarp dviejų bastionų, atidengtų ir užkonservuotų pilies pamatų dabar yra perėjimas. Toje vietoje norime atkurti pylimą, o po juo įrengti naują ekspoziciją. Joje būtų kelis kartus sumažintas XVII amžiaus Klaipėdos senamiesčio modelis, tačiau ne maketas, o kelių metrų aukščio pastatai“, - LŽ pasakojo J. Genys.

1500 kvadratinių metrų ekspozicijoje po žeme būtų ir interaktyvi pilies raidos pažinimo paroda.

Tvarkys požemines galerijas

Šiemet už 8,5 mln. litų (Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis - 6,5 mln. litų) jau bus pradėta tvarkyti rytinio bastiono dalis su Antrojo pasaulinio karo metu įrengtomis degalų saugyklų galerijomis. Po pylimu vokiečiai buvo įrengę betonines patalpas aukštomis skliautuotomis lubomis. Jose saugojo laivų minininkų degalų statines, kai kurių istorikų manymu, - ir povandenines minas. Vėliau šios patalpos buvo paverstos dažų sandėliu, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę uždarytos ir nenaudojamos.

„Po šiuo pylimu bus įrengta moderni konferencijų salė, kavinė, atvertos visiškai naujos erdvės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Kartu galerijose būtų įrengta ir išskirtinių Antrojo pasaulinio karo muziejinių eksponatų ekspozicija. Tačiau iki galutinio tikslo - pilies atstatymo - dar labai toli. Neatsisakome šių ambicijų“, - LŽ teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Anot jos, Klaipėdos piliavietės sutvarkymas ir pilies atstatymas yra svarbus projektas ne tik dėl istorijos, bet ir ekonominiu aspektu. „Tokios vietos visada privilioja ne tik turistų, bet ir verslo investuotojų. Jau matome, kiek daug lėšų investavo verslininkai sutvarkius pilies kanalą, atgaivinus Pilies uostelį. Įrengus modernias konferencijų sales archajiškame komplekse galima pradėti plėtoti ir konferencinį turizmą, nes tokiose ypatingose patalpose daugelis prestižinių verslo bendrovių mėgsta organizuoti savo renginius“, - tikino ji.

Klaipėdiečiai tikisi atstatyti pilį anksčiausiai 2020 metais.