Klaipėda palaiko Slengių iniciatyvą

Iniciatyvą prijungti Slengius prie Klaipėdos miesto išreiškė patys slengiškiai. Rugsėjo mėnesį 156 Slengių kaimo gyventojai balsavo už tai, kad būtų pradėtas gyvenvietės prisijungimo prie Klaipėdos miesto procesas. Klaipėdos rajono taryba spalio 25-ąją tokiam siekiui nepritarė. Vis dėlto slengiškiai tiki, kad Vyriausybė atsižvelgs į bendruomenės lūkesčius.

Dūsta kamščiuose

Pasak iniciatyvinės grupės atstovo Rimanto Tamušausko, visos Sendvario seniūnijos gyvenvietės, išsidėsčiusios išilgai Klaipėdos miesto už Palangos plento, anksčiau ar vėliau taps uostamiesčio dalimi, nes yra geografiškai arčiau miesto nei rajono centro, o jose gyvenantys žmonės dirba, vaikus į darželius ir mokyklas leidžia mieste.

"Strategiškai mąstant, miesto plėtra turėtų būti planuojama integruojant šias gyvenvietes ir sprendžiant itin opias problemas. Skaudžiausias yra susisiekimo klausimas. Kiekvieną rytą ir vakarą iš / į Slengius važiuoja mažiausiai tūkstantis žmonių ir dar keletas tūkstančių į kitas gyvenvietes: Mazūriškes, Trušelius, Radailius ir kt. Visi važiuoja asmeniniais automobiliais, kurie sudaro didžiausius kamščius. Aš išvažiavęs iš namų 7 val. ryto 10 kilometrų į miestą važiuoju pusę valandos. O gyventojų vis daugėja. Dabar dar sparčiai statomi gyvenamieji namai vadinamosiose Bachmano žemėse. Jeigu ties šiuo kvartalu bus įrengta šviesoforais reguliuojama sankryža - uždusime kamščiuose. Todėl jau dabar turi būti matuojami srautai ir planuojami susisiekimo sprendiniai", - argumentavo R. Tamušauskas.

Laukia viešojo transporto

Pašnekovas sutiko, jog vien dėl to, kad Slengiai prisijungs prie miesto, situacija iš karto nepasikeis. "Žinoma, kad miestas nepastatys autostrados iš Slengių į miesto centrą, bet gal bent koks planavimo procesas bus pradėtas. Vienas svarbesnių lūkesčių, kurį puoselėjame, vildamiesi prisijungti prie miesto, yra integracija į viešojo transporto sistemą. Dabar autobusai iš Slengių veža į Klaipėdą tik anksti ryte ir vakare - atgal. Jeigu vaikams nėra pamokos, jie neturi kaip sugrįžti į namus. Tėvai vežioja vaikus kaip taksistai. Miesto teritorijoje viešojo transporto eismo organizavimas turi kitus standartus. Jo gyventojai nepaliekami be susisiekimo pusę dienos. Norėtume, kad tokie standartai būtų taikomi ir mūsų gyvenvietei", - dėstė R. Tamušauskas.

Mokykloje vietos nėra

Pašnekovas pažymėjo, jog dauguma naujakurių Slengiuose ir kitose priemiesčio gyvenvietėse yra šeimos su vaikais, todėl kita opi problema - švietimo įstaigų trūkumas.

"Rajonas nestato naujos mokyklos ir neplanuoja statyti. Pastatė priestatą prie Slengių mokyklos, bet jau jos atidarymo metu netilpo visi mokiniai. Vaikų darželyje - situacija tokia pat. Gimnazijos nėra. Klaipėdos miesto savivaldybė, matydama, intensyvią plėtrą šiaurinėje miesto dalyje, stato naują mokyklą. Tiesa, yra susitarimas tarp miesto ir rajono savivaldybių, kad rajono vaikai gali būti priimti ir į miesto mokyklas, darželius, jeigu juose yra vietų. Kodėl mums skirtas prašytojų vaidmuo? Ar tai normalu? Mes mokame mokesčius, o mūsų vaikams nėra vietos mokykloje? Kur tie pinigai? Vien dėl galimybės vaikams lankyti vaikų darželį ar mokyklą mieste pusė Slengių gyventojų gyvenamąją vietą yra deklaravę Klaipėdoje", - konstatavo Slengių prijungimo prie Klaipėdos iniciatorius.

Pasigenda planavimo

R. Tamušauskas pažymėjo, kad miesto ir finansinės galimybės, ir žmogiškieji ištekliai spręsti tokias problemas yra didesni. "Rajone pasigendame strateginio planavimo. Tai ypač išryškėjo, kai kilo konfliktas su "Jozitos" degaline. Supratome, kad projektai, kurie turėtų būti strategiškai planuojami, rajone įgyvendinami chaotiškai. Nėra jokio plano, kur bus degalinė, kur prekybos centras, kur mokykla. Tikimės, kad miestas, turintis daugiau kvalifikuotų specialistų, atidžiau pažvelgs į šias problemas ir parengs planą bent dešimtmečiui, nes miestas turi savo standartus. Tikimės, kad bent kruopelę eisime į priekį", - svarstė pašnekovas.

Po eurą apšvietimui Slengių gyventojų nepasitenkinimą kelia ir tai, jog gyvenvietę kertanti pagrindinė gatvė yra regioninės reikšmės kelias Klaipėda-Radailiai-Kretinga, kurį prižiūri Kelių direkcija. "Palei šią gatvę yra siauresnis nei metro pėsčiųjų takelis. Gyventojai rinko parašus, kad šiame kelyje būtų sumažintas greitis. Apšvietimo nėra. Autobusų stotelės - tik stulpai, net stogelio nėra. Vaikai rytais laukia autobuso tamsoje, merkiami lietaus. Manau, kad mieste būtų išspręstos tokios problemos. Savivaldybė, mūsų manymu, turėtų pasirūpinti ir kvartalo apšvietimu. Dabar gi patys rankiojame iš gyventojų po eurą, kad nusipirktume lempas. Arterinių gatvių valymas, priežiūra taip pat turėtų būti Savivaldybės reikalas. Dabar Slengiuose yra 1,5 km žvyrkelio", - pasakojo R. Tamušauskas.

Didesni mokesčiai - geresnės paslaugos

Slengių prijungimo prie Klaipėdos iniciatyvinės grupės nario nuomone, išvardintos problemos yra kur kas didesnės nei keleto mokesčių padidėjimas. "Palyginus rajono ir miesto savivaldybes, mieste apie 10 eurų padidėtų civilinės atsakomybės draudimas ir apie 10 eurų už 10 arų sklypą padidėtų žemės mokestis. Brangesnė Klaipėdoje ir šiukšlių išvežimo paslauga, tačiau mieste šiukšlės išvežamos kas savaitę, o rajone - kas dvi savaites", - sakė R. Tamušauskas.

"Neužtvenksi upės bėgimo"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

"Jeigu Slengių gyventojai visuotinės apklausos metu išreikš valią tapti Klaipėdos miesto dalimi, Klaipėda jų valią gerbs ir stengsis lūkesčius įgyvendinti. Nereikia tvenkti upės bėgimo. Jeigu kyla natūralus žmonių noras, jis turėtų būti aukščiausia valia tiek tiems, nuo kurių norima atsiskirti, tiek tiems, prie kurių norima prisijungti.

Tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba balsavo prieš Slengių iniciatyvą - suprantama. Vargu ar kuri savivaldybė norėtų prarasti teritoriją ir gyventojus. Suprantu ir gerbiu Klaipėdos rajono tarybos valią, tačiau man aukščiausias "vox populi" - tai yra tautos balsas. Jo klausyti ir jį išgirsti yra privalu.

Suprantama, kad šiandien uostamiesčio paribyje gyvenantiems slengiškiams aktualūs yra susisiekimo su miestu viešuoju transportu, priėmimo į mokyklas bei darželius klausimai. Tapę miesto dalimi slengiškiai įgautų tokias pačias teises kaip ir kiekvienas miestiestis naudotis visa miesto infrastruktūra. Miestui gi iškiltų uždavinys pasirūpinti, kad ta infrastrūktūra, jos priežiūra, viešųjų paslaugų teikimas Slengiuose būtų toks pat kaip ir kiekvienoje miesto dalyje. Slengiams tapus miesto dalimi, būtų pratęsti ir integruoti į bendrą miesto susisiekimo infrastruktūrą viešojo transporto maršrutai.

Nenormali situacija, kad dabar Slengių gyventojai, norintys, kad jų vaikai mokytųsi miesto ugdymo įstaigose, priversti žaisti slėpynes, deklaruodami gyvenamąją vietą, prašyti vaikų ugdymo kaip malonės. Slengius prijungus prie miesto vaikai į darželius ir mokyklas patektų pagal tokią pat tvarką kaip ir kiti miesto gyventojai.

Tiesa, šiandien Klaipėdoje tokia situacija, kad ne visi vaikai patenka konkrečiai į tuos darželius ar mokyklas, į kurias nori, tačiau miestas ugdymą užtikrinti privalo ir tai daro. Siekdami patenkinti miestiečių poreikius, pradėsime ir naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statybą, planuojama Tauralaukio progimnazijos rekonstrukcija įrengiant ir darželį, taip pat sprendžiamas klausimas prie kai kurių mokyklų statyti modulines klases ar grupes.

Manau, nereikėtų nuogąstauti, jog prisijungus prie miesto stipriai padidės žemės mokestis. Pirmiausia, šio mokesčio tarifas yra miesto Tarybos kompetencijos reikalas, tad miestas gali keisti tarifus ir ieškoti visoms pusėms priimtinų sprendimų. Kritikų spėlionės, jog mieste gyvenimas taps daug brangesnis, mano nuomone, neturi realaus pagrindo.