Klaipėda nekeičia orientacijos

Ką palaikys antrajame merų rinkimų ture, partijų atstovai sako apsispręsiantys jau artimiausiu metu, tačiau politologai jau dabar tvirtina, kad įveikti dabartinį merą liberalsąjūdietį Vytautą Grubliauską konservatorei Agnei Bilotaitei bus tikrai nelengva.

VALDŽIA. Taip rinkėjų valia turėtų atrodyti naujoji Klaipėdos miesto taryba, tačiau kai kurie politikai dar gali atsisakyti savo mandato. Kas užims paskutinę Tarybos vietą, priklausančią merui, paaiškės kovo 15-ąją. Antrajame rinkimų ture susikaus liberalsąjūdietis Vytautas Grubliauskas, sulaukęs 43,14 proc. balsų, ir konservatorė Agnė Bilotaitė (12,07 proc.).

Ką mano likę už borto?

Į Tarybą nebepatekusi Liberalų sąjūdžio sąraše buvusi architektė Ramunė Staševičiūtė tvirtino, jog dėl to neliūdinti ir laisvą laiką skirs kūrybai.

"Tai natūralus dalykas. O ką darysi? Gal nepakankamai gerai dirbau, jei nepareiškė pasitikėjimo", - svarstė politikė.

Ji akcentavo, jog kai sąraše esi 22 vietoje, būti išreitinguotai į viršų itin sunku. Taip pat pokalbininkė svarstė, kad tokį sprendimą tikriausiai lėmė ir tai, kad ji nebuvo partijos narė.

"Tikrai neliūdžiu, nes tikėjausi, kad taip nutiks", - tvirtino R. Staševičiūtė, pridūrusi, jog jai gaila, kad Taryboje neliks architekto, kuris padėtų susigaudyti ir patarti kolegoms.

Į Tarybą taip pat nepatekęs konservatorius Vytautas Lupeika tikino, jog po rinkimų jaučiasi normaliai.

"Esu senas politikos vilkas, apdaužytas ir apstumdytas, o išrinktas nebuvau dėl to, jog šįkart nesiėmiau aktyvaus savęs propagavimo", - akcentavo politikas.

Jis pridūrė, jog prasidėjus reitingavimui partijos viduje jis nesikreipė nei į partiečius, nei į tremtinius, kurių buvo keliolika šimtų.

"Rinkiminiame sąraše buvau 17 vietoje, o iš tokios pozicijos pakilti į pirmąjį trejetuką ar ketvertuką neįmanoma", - pabrėžė V. Lupeika, tvirtinęs visiškai neliūdintis dėl tokio žmonių pasirinkimo.

Rusų aljanso kandidatė Julija Pliutienė nenorėjo svarstyti, kodėl rinkėjai neperrinko jos šiai kadencijai.

"Yra savų niuansų, tokius rezultatus maždaug ir įsivaizdavome", - tarstelėjo J. Pliutienė.

Buvęs liberalcentristas, socialdemokratų kandidatas Benediktas Petrauskas kiek pyktelėjo dėl klausimo apie likimą už Tarybos durų.

"Praėjusį kartą į Tarybą iškart irgi nepatekau, ir tai visai nėra svarbu. Gavau per 900 reitingavimo balsų ir tuo labai džiaugiuosi", - tvirtino B. Petrauskas, pridūręs, jog pakilimas iš 5 į 4 vietą sąraše yra labai geras rezultatas ir už tai jis dėkingas rinkėjams.

Tarybos postą prarado ir buvęs Darbo, Liberalų ir centro sąjungos, o dar - partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Mindaugas Žilys. Tačiau su šiuo politiku vakar susisiekti nepavyko.

Pamokos - ir partijoms

Rinkėjų antausių teko patirti ir kai kurioms partijoms. Štai 2011 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose Rusų sąjunga iškovojo du mandatus, o šią kadenciją partijai teks tenkintis viena kėde Taryboje. Partijos sąrašo Klaipėdoje lyderis Viačeslavas Titovas turėjo savo versiją dėl tokios įvykių raidos.

"Pavyzdžiui, Tomaševskio blokas pasiėmė daugiau mandatų, nes turėjo daugiau kandidatų ir pinigų, o mes tokių resursų neturėjome", - tvirtino politikas.

V. Titovas tvirtino, kad Taryboje vienas dirbs kaip dirbęs ir anksčiau - "klaipėdiečių labui".

Mandato Taryboje netekęs jo kolega Jurijus Šeršniovas kalbinamas sunkiai rinko žodžius.

"Kaip išėjo - taip, gyvenimas nesustoja ir viskas yra gerai", - sakė politikas, teigęs, jog vis tiek tikėjosi kitokio rezultato ir didesnio rinkėjų palaikymo.

Partijai "Tvarka ir teisingumas" gavus du mandatus, į užribį buvo nustumtas praėjusios kadencijos Tarybos narys Valerijonas Bernotas. Jis tvirtino, jog prašys perskaičiuoti reitingavimo balsus.

"Yra labai mažas skirtumas tarp manęs ir Nataljos Istominos, todėl kol kas rinkimų rezultatų nevertinsiu", - pabrėžė politikas.

Nusivylimo šiais rinkimais neslėpė Socialdemokratų partijos kandidatė į merus, sąrašo lyderė Lilija Petraitienė. Ji tvirtino, jog Taryboje tikėjosi keturių kėdžių.

"Dirbau ne savo asmeniui, o komandai, todėl svarstau kreiptis į teismą dėl išdarkytos rinkimų programos", - sakė politikė, kurios manymu, tai buvo padaryta sąmoningai ir nulėmė nekokius rezultatus.

L. Petraitienės teigimu, minėtą rinkiminį leidinį labiau skaito vyresni žmonės ir ji pati asmeniškai esą sulaukė ne vieno skundo dėl "niekinio partijos programos pristatymo turinio".

Aktyviai prieš liberalų valdžią pasisakiusi kandidatė tvirtino, kad rinkėjus tikriausiai apžavėjo charizmatiška Vytauto Grubliausko asmenybė.

"Manau, kad nemenką postūmį liberalams davė ir susijungimas su Liberalų ir centro partija", - pridūrė kandidatė.

Ko gero, labiausiai nepasisekė Darbo partijos kandidatams. 2011 metais gavę 3 mandatus Taryboje, šiemet jie liko iš viso be postų.

"Labai sunku pasakyti, kodėl taip nutiko. Tik pirma diena po rinkimų, neturime analizės, bet esame nustebę dėl klaipėdiečių balsavimo", - apgailestavo partijos vedlys, buvęs kandidatas į merus Ivanas Romanovas.

Jį itin nustebino koalicijos "V. Tomaševskio blokas" sėkmė, o šiam klaipėdiečių pasirinkimui įtakos esą galėjo turėti įvykiai Rytuose.

"Netikėtas judesys buvo ir liberalų susijungimas", - svarstė politikas, neslėpęs nuostabos dėl tokių rezultatų. Esą buvo bendraujama su žmonėmis, elgiamasi taktiškai, stengtasi nepilti purvo ant kitų partijų bei komitetų.

Sieks perskaičiavimo

Itin netikėta situacija susidarė ir "Klaipėdos" visuomeniniame rinkimų komitete. Nors komitetas gavo du mandatus, sąraše pirmu numeriu įrašytas komiteto lyderis, kandidatas į merus Rimantas Cibauskas iš pirmos pozicijos buvo nustumtas už linijos - į trečią vietą. Taip jis negautų nei mero, nei Tarybos nario posto.

"Bet kuriuo atveju kreipsimės, kad balsai būtų perskaičiuoti", - sakė politikas, kuris nesupranta, kaip surinkęs 3 kartus daugiau balsų tiesioginiuose mero rinkimuose, sąraše buvo nustumtas į trečią vietą.

R. Cibauskas pasakojo, kad pačius rezultatus vertina gerai - komitetas esą buvo pradėtas formuoti tik lapkritį, o per šį laiką buvo padaryta nemažai.

"Tiek maždaug planavome, tą rodė ir tyrimai, tad viskas atsitiko taip, kaip galvojome", - tvirtino R. Cibauskas, pridūręs, jog komitetas turėjo sudėtingesnes sąlygas dėl finansų, bet rezultatais kolegos yra patenkinti.

Tenkins tik mero postas

Klaipėdos universiteto dėstytojas, politologas Saulius Šiliauskas konservatorių kandidatės Agnės Bilotaitės galimybes nugalėti antrame mero rinkimų ture vertino kritiškai.

"Gali ir norėti, ir ryžto turėti Tėvynės sąjunga, bet labai sunkiai tikėtinos permainos, jau labai sėkmingai turėtų susiklostyti visos žvaigždės ir jėgų santykis, kad būtų toks ryškus pirmo turo lyderis aplenktas", - BNS sakė S. Šiliauskas.

Konservatorių kandidatė į merus Agnė Bilotaitė po rezultatų paskelbimo tvirtino matanti, jog Klaipėdos žmonės nori pokyčių.

"Vyks antras turas ir žiūrėsime, kokie bus rezultatai, nes esame nusiteikę eiti iki galo ir siekti pergalės", - ryžtingai šnekėjo A. Bilotaitė.

Seimo nario mandatą turinti moteris neslėpė, jog jos tikslas yra Klaipėdos miesto mero pozicija ir jos netenkintų vien tik Tarybos narės postas, kurį ji jau iškovojo pagal partijos sąrašą.

"Bet kuriuo atveju esu pasiryžusi dirbti Klaipėdai", - tvirtino kandidatė.

Dėl įspūdingo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos "Valdemaro Tomaševskio blokas" pasirodymo Klaipėdoje šios koalicijos lyderė Irina Rozova teigė esanti itin patenkinta rezultatais.

"Mano pozicija kaip kandidatės į merus labai aukšta, taip pat turėsime daugiau Tarybos narių", - šnekėjo I. Rozova, besidžiaugusi 4 mandatais, kai ankstesnės kadencijos metu koalicijai teko 3 vietos.

Taip pat Seimo narės mandatą turinti moteris tvirtino dar neapsisprendusi: grįžti į Klaipėdą ar išsaugoti Seimo narės vietą.

"Rytoj susitiksime su partijos valdyba ir partneriais, tada ir nuspręsime", - vakar tikino I. Rozova.

Planuoja koalicijos partnerius

Kalbinti Klaipėdos partijų skyrių bei komitetų lyderiai kone vienbalsiu tvirtino, jog sprendimas, ką jie palaikys antrajame mero rinkimų ture, bus priimtas kiek vėliau, apsvarsčius variantus su komandomis, bendražygiais ir išgirdus partijų vadovybės nuomones.

Vis dėlto jau aiškėja, su kuo Tarybos rinkimus laimėjęs Liberalų sąjūdis ryžtųsi formuoti koaliciją.

"Yra sąrašų arba komitetų - bent jau vienas su pliuso ženklu - kur apie bendrą programą kalbėti gana sudėtinga. Ką galima derinti, jeigu nėra ką su kuo derinti? Tačiau kalbant apie tokias partijas kaip socialdemokratai, aljansas (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas"), atstovaujantis daugiau negu 20 procentų rinkėjų, aš manau, tai yra tos partijos, su kuriomis tikrai galima ir reikia kalbėtis ir ieškoti sutarimo. Taip pat manau, kad yra labai neblogos galimybės kalbėtis su "Klaipėdos" visuomeniniu rinkimų komitetu, kuriame yra tiek patyrę politikai, tiek pakankamai lanksti programa, kuri taip pat gali papildyti koalicinę programą savo nuostatomis", - BNS aiškino perrinkimo siekiantis Vytautas Grubliauskas.

Informacija

Iš 30 mandatų 11 Klaipėdoje gavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Po keturis mandatus - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir "Valdemaro Tomaševskio blokas", po tris - komitetas "Puteikis plius" ir Lietuvos socialdemokratų partija. Dvi kėdės taryboje teko "Klaipėdos" visuomeniniam rinkimų komitetui ir partijai "Tvarka ir teisingumas", viena vieta liko Lietuvos rusų sąjungos atstovui.
Kas užims paskutinę Tarybos vietą, priklausančią merui, paaiškės kovo 15-ąją. Antrajame rinkimų ture susikaus liberalsąjūdietis Vytautas Grubliauskas, sulaukęs 43,14 proc. balsų, ir konservatorė Agnė Bilotaitė (12,07 proc.).

Vakarų Lietuvos rezultatai

Klaipėdos rajone vykę savivaldos rinkimai buvo sėkmingi visoms dalyvavusioms partijoms. Daugiausia mandatų taryboje, 6, gavo Liberalų sąjūdis, o po 5 - "Tvarka ir teisingumas", Lietuvos socialdemokratų partija bei Tėvynės sajunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Taip pat 3 mandatai teko Žemaičių partijai, o po vieną Tarybos kėdę pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Rajone antrajame tiesioginių merų rinkimų etape susirungs socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas, surinkęs 24 proc. balsų, ir liberalė Audronė Balnionienė, sulaukusi beveik 19 proc. rinkėjų palaikymo.
Kretingos rajone po 6 mandatus Taryboje iškovojo socialdemokratai ir konservatoriai. Liberalams teko 4 vietos, po 3 dalijasi tvarkiečiai ir darbiečiai, o du mandatus gavo visuomeninis rinkimų komitetas "Kretingos kraštas".
Antrajame ture dėl mero posto susirungs konservatorius Juozas Mažeika, sulaukęs beveik 34 proc. rinkėjų palaikymo, bei socialdemokratas Virginijus Domarkas, už kurį balsavo 24 proc. rinkėjų.
Palangos savivaldybėje net 12 mandatų savivaldybėje iškovojo konservatoriai. 3 mandatai teko liberalams, 2 - socialdemokratams ir po vieną - Darbo partijai, "Tvarkai ir teisingumui" bei visuomeniniam rinkimų komitetui "Nepartinių palangiškių sąjūdis".
Antrojo turo Palangoje neprireiks. Čia meru tapo konservatorius Šarūnas Vaitkus, kurį palaikė per 75 proc. rinkėjų.
Neringos savivaldybėje laimė vėl nusišypsojo socialdemokratams - jie iškovojo net 9 mandatus Taryboje. 3 mandatai teko Lietuvos laisvės sąjungos kandidatams, 2 - Liberalų sąjūdžiui.
Antrojo turo neprireiks ir Neringoje - per 63 proc. balsų surinkęs socialdemokratas Darius Jasaitis tapo meru, antroje vietoje su 20 proc. rinkėjų palaikymu palikdamas Lietuvos laisvės sąjungos kandidatą Arūną Burkšą.

Statistika

Naujose Savivaldybių tarybose turėtų dirbti daugiausia moterų per pastaruosius du dešimtmečius, jaunėja ir bendras politikų amžius.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tarybose mandatus gavo 367 moterys - tai 26-iomis moterimis, arba 7 proc., daugiau nei per praėjusius savivaldos rinkimus 2011-aisiais. Palyginti su 1997-aisiais, moterų savivaldybių tarybose turėtų padaugėti pusšimčiu (beveik 16 proc.).
Savivaldoje dirbančių vyrų, palyginti su praėjusiais rinkimais, turėtų sumažėti 69-iais ir liks 1116.
Šią kadenciją išrinktų kandidatų amžiaus vidurkis mažėja ketveriais metais - nuo buvusio 55,8 iki 50,9 metų. Jauniausi politikai, VRK duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius buvo renkami 1997-aisiais, tuomet vietos politikų amžiaus vidurkis siekė 46,3 metų.
Per savivaldos rinkimus mandatų skaičiumi savo poziciją, palyginti su 2011-ųjų rinkimais, labiausiai pagerino Liberalų sąjūdis. Per praėjusius rinkimus liberalai su 98 mandatais savivaldybių tarybose užėmė septintą vietą, o po sekmadienio rinkimų jie šoktelėjo į trečią poziciją tarp partijų su 216 mandatų.
Socialdemokratų partija, palyginti su 2011 metais, mandatų skaičių padidino nuo 328 iki 365, o antrą poziciją išlaikę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, turėję 249 mandatus 2011 metais, šiemet gauna 247. Tiesa, per šiuos rinkimus konservatoriai kartu su Liberalų sąjūdžiu Vilniaus rajone dalyvavo koalicija ir kartu gavo dar 5 mandatus.
Darbo partijos gautų mandatų skaičius aptirpo nuo 165 per 2011-ųjų rinkimus iki 148 mandatų šiemet. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlaikė panašias pozicijas - per praėjusius rinkimus buvo gavusi 147 mandatus, šiemet jų laimi 138.
Partija "Tvarka ir teisingumas" smarkiai prarado pozicijas. Per praėjusius rinkimus 155 mandatus laimėję "tvarkiečiai" šiemet jų gavo 84.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kartu su Rusų aljansu koalicijoje gavo 67 mandatus, taip pat dar du mandatus gavo jungtiniu pripažintas šių partijų sąrašas ir dar vieną mandatą atskirai kandidatavusi LLRA. Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus LLRA kartu su Rusų aljansu buvo gavę 61 mandatą.

BNS