Klaipėda - vieta dirbti ir gyventi ar ir svečiams priimti?

Klaipėdos miestas su šešiais partneriais rengia ekonominio proveržio strategiją, kurios viena iš krypčių - turizmas. Dėmesys bus skiriamas aktyvaus poilsio, verslo ir konferencijų, jūriniam turizmui. Norima kasmet didinti turistų srautą 10 procentų. Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pripažįsta, kad siekis ambicingas, bet sako, kad turistų srauto augimo tendencijos pastebimos jau dabar. VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tam pritaria, bet mano, jog reikia dar labai gerai pagalvoti, kaip pagerinti infrastruktūrą mieste, kad būtų galima pritraukti tokius turistų srautus.

"Gali būti, kad praeis geras dešimtmetis ir Klaipėda spręs turizmo pertekliaus problemą", - optimistiškai nusiteikęs miesto vicemeras.

Pasak R. Savickienės, didžiausia bėda yra ta, kad Lietuvoje iki šiol nėra metodikos, kaip skaičiuoti turistus. Anksčiau tai buvo daroma pagal šalies sienos kirtimą, šiandien - pagal apgyvendinimo įstaigų užimtumą, remiantis Statistikos departamento duomenimis, ir turizmo informacijos centrų skaičius, kurie yra labai preliminarūs. Tvirtinama, jog norint turėti tikslesnę informaciją, apsilankiusių turizmo centre turistų skaičių reikėtų dauginti iš trijų.

Vargu, ar sprendžiant iš gerokai padidėjusių šių metų turizmo sezono statistikos skaičių galima džiūgauti, kad situacija Klaipėdoje svečių užimtumo atžvilgiu smarkiai pasikeitė į gerąją pusę. "Tai, kad ji tapo Lietuvos kultūros sostine, turėjo didelės įtakos vietos turizmui", - sako R. Savickienė.

A. Šulcas tikina, kad ir kitais metais uostamiestyje vyks panašūs dalykai kaip ir šiemet, nes 2018-ieji yra paskelbti sporto metais, be to, kitąmet jis taps Europos sporto miestu. 2018-aisiais Klaipėdoje suplanuota beveik 100 sporto renginių, o praktika, pasak vicemero, rodo, kad kitą pusę renginių inicijuoja privatus verslas ir nevyriausybinis sektorius.

Pasak Savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Jurgitos Činauskaitės Cetiner Klaipėdos miestas kartu su penkiais miestais kandidatuoja 2020-aisiais gauti Europos jaunimo sostinės titulą. Manoma, kad toks titulas pritrauktų daug jaunų žmonių.

Iš Vilniaus į Klaipėdą - kavos atsigerti

A. Šulco manymu, miestą patrauklų daro ir nedideli dalykai, pavyzdžiui, prie pat vandens Šiauriniame rage esanti kavinukė, kurioje labai smagu stebėti audrą, praplaukiančius laivus, saulėlydį. Pasak vicemero, džiugina girdimi pasakymai, kad Vilniaus jaunimas važiuoja į Klaipėdos vieną kavinę miesto centre. "Vadinasi, ir verslas gali pritraukti tokį segmentą, kuris šiaip į Klaipėdą nevažiuotų", - sako jis. Patrauklios yra pirtelės prie vandens ir Smiltynėje, ir neseniai atsidariusi Antrojoje Melnragėje.

Pasak R. Savickienės, į Klaipėdą turistai jau važiuoja ir dėl tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, ne vienas jau atvyko tik dėl senojo uostamiesčio pašto, ir karilionų. Buvo ir tokių, kurie atvyko tik dėl mistinės vaiduoklio skulptūros. Vienos šalies turistas Palangos oro uoste taksisto pareikalavo vežti tiesiai pas vaiduoklį.

TRAUKA. Atsiranda tokių turistų, kurie iš Vilniaus į Klaipėdą atvyksta dėl vienoje miesto kavinėje siūlomos kavos. Redakcijos archyvo nuotr.

Šiemet Smiltynėje atidaryta orientavimosi trasa. Galima sakyti, orientavimosi parkas jau eina per visą Kuršių neriją. Kitais metais bus atidaryta dar viena trasa. Tikimasi, kad tos trasos trauks jaunus žmones į Klaipėdą. Beje, kitais metais Savivaldybė tikisi turėti planą, kaip Smiltynę paversti kurortine zona.

Nebe vienos dienos miestas

Turizmo centro apklausa rodo, kad 35 proc. turistų į Klaipėdą atvyksta laivais, 29 proc. - individualiais automobiliais, 15 proc. - autobusais, likusieji - kitomis transporto priemonėmis. 60 proc. apklaustųjų keliauja su šeima ir draugais. Beje, visoje Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje, labai auga vienišų keliautojų skaičius. Maždaug 27 proc. atvykusiųjų į uostamiestį keliavo vieni, ir tik 13 proc. - su grupe.

Vizito trukmė uostamiestyje kinta. Anksčiau būdavo sakoma, kad Klaipėda - vienos dienos miestas. Ir apklausa, ir apgyvendinimo statistika rodo, kad žmonės mūsų mieste jau pasilieka ir dvi, ir tris dienas. 35 proc. svečių uostamiestyje praleido ne mažiau kaip 2 dienas, 20 proc. - 3-4 dienas. Kitomis transporto priemonėmis, ne kruiziniais laivais, atvykusieji turistai vizito metu mūsų mieste palieka nuo 50 iki 250 eurų, vienas žmogus vidutiniškai - apie 100 eurų.

33 proc. apklaustųjų turistų mano, kad Klaipėda įdomus miestas, 25 proc. džiaugiasi, kad labai draugiški žmonės, 21 proc. - kad labai žalias ir labai švarus miestas. 69 proc. apklaustųjų vėl norėtų sugrįžti į Klaipėdą.

Turizmo centro direktorės teigimu, Klaipėdoje pagrindiniai yra užsienio turistai. Tiesa, šiemet 15-20 proc. padaugėjo turistų iš Lietuvos, bet tą lėmė Lietuvos kultūros sostinės vardas.

Pasak R. Savickienės, kruizinių turistų srautas uostamiestyje auga sparčiau. Šiemet per sezoną, palyginti su pernai, jis didėjo 14 proc., o bendras turistų skaičius - 12 proc.

Asociacijos "Cruise Baltic" duomenimis, Klaipėdoje vienas "kruizinis" turistas palieka 25-45 eurus. Jų šiemet per kruizinį sezoną apsilankė 74,7 tūkst. Tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.

Ką lėmė sostinės įvaizdis

Klaipėda tapo 10 miestu Lietuvoje, gavusiu Lietuvos kultūros sostinės titulą. Pasak VšĮ "Klaipėdos šventės" vadovo Romando Žiubrio, Kultūros ministerijos vertinimu, uostamiestyje įgyvendintas vienas iš sėkmingiausių projektų Lietuvoje.

Per devynis šių metų mėnesius viešų renginių Klaipėdoje įvyko apie 30 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. R. Žiubrio teigimu, į Klaipėdą šiemet per Jūros šventę atvykusių automobilių, palyginti su praėjusiais ir užpraėjusiais metais, skaičius padidėjo maždaug 30 proc.

Per pirmus du šių metų ketvirčius apgyvendinimo įstaigų klientų skaičius padidėjo 14 proc., palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. 51 proc. klientų sudarė Lietuvos gyventojai.

Muziejų lankytojų skaičiai šiemet irgi augo. Lietuvos jūros muziejaus delfinariume per sezoną apsilankė apie 350 tūkst. lankytojų. Ir Pilies, ir Mažosios Lietuvos istorijos, ir kalvystės muziejai klientų skaičių padidino 20-30 proc.

Kas bus įdomu ir svečiams

Iš esmės atsinaujina du uostamiesčio muziejai - Lietuvos jūros muziejus, o piliavietėje, šalia konferencijų salės, atsidarys Antrojo pasaulinio karo, 1939-1945 metų, interaktyvi ir patraukli ekspozicija. Atnaujinama ekspozicija ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Kitų metų pradžioje turėtų būti atidarytas Klaipėdoje naujas baseinas. Pasak J. Činauskaitės Cetiner, jis bus įdomus turistams tuo, kad vienintelis Baltijos šalyse turės 9 metrų gylio nardymo šachtą. Kitąmet bus baigta ir "Švyturio" alaus daryklos rekonstrukcija. Joje bus ne tik restoranas ir degustavimo salė, bet ir nedidelis alaus muziejus.

Visgi verslo atstovai mano, kad galėtų būti įveiklintos uostamiesčio skulptūros, kad, pavyzdžiui, Vokietijos turistams nereikėtų prie Anikės skulptūros patiems dainuoti jos dainos.

Pasak R. Savickienės, reikia daugiau dirbti su Vokietijos turistais, nes tyrimo rezultatai rodo, kad jų skaičius mažėja. Buvusių "memelenderių" nebėra, o jaunus žmones reikia pritraukti įvairiomis paslaugomis, jiems nepakanka apsilankyti tik muziejuose ar griuvėsiuose. Beje, Klaipėdoje trūksta ženklų vokiečių kalba.

Vis dar neišspręstas muziejų nedarbo sekmadieniais klausimas. Jau pasiekta, kad kai kurie muziejai atidaromi atvykus kruiziniam laivui.

Kalbėta su maitinimo įstaigomis, ar negalėtų Klaipėdoje atsirasti kulinariniai festivaliai ar, sakykime, vykti Martyno šventė, kuriai visi restoranai keptų žąsis. Gal vilniečiai vyktų į Klaipėdą jų ragauti. Daugiau reikėtų ekspozicijų, jos galėtų atsirasti oro uostuose.

Idėjų turima, jas bus bandoma susisteminti ir žengti į priekį, kad miestas taptų dar patrauklesnis.

"Tas miestas "nupūstas"

Violeta

Klaipėda yra pramoninis miestas, įdomus daugiau vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunimui visiškai nėra veiklos, trūksta kultūrinių renginių, naujo gaivalo, naujų idėjų. Tas miestas yra "nupūstas" - šaltas, jame trūksta šilumos. Visi žmonės vaikšto atskirai, be emocijų, nelaimingi. Susidariau labai niūrų vaizdą. Ateityje jame jokiu būdu nenorėčiau gyventi.

Danutė

Tinkamas miestas ir turistams - turime ir Skulptūrų parką, ir senamiestį, ir uostą, kuriuo galime didžiuotis. Man atrodo, kad Klaipėdoje be galo daug įspūdžių. Jeigu mes, vietiniai, matome savo miesto grožį, tai atvažiuojantys tuo labiau turėtų jį matyti. Žinoma, yra žmonių, kurie žiūri pro juodus akinius ir mato tik juoda.

Vaida

Man patinka, kad Klaipėda turi jūrą, gražų senamiestį. Man neatrodo, kad ji būtų tuščia, nors kažko ypatingo nėra. Jaunimas daugiausia vaikšto į naktinius klubus.

Aleksejus

Visą laiką mąsčiau, ar mane tenkina gyvenimas Klaipėdoje, ar ne. Kai tapau vyresnis, vedžiau, supratau, kad taip. Tai šeimyninis miestas. Anksčiau man trūkdavo pramogų, jų ieškodavau Vilniuje, Rygoje. Jaunimui pramogų, žinoma, trūksta. Miesto privalumas - viską galima padaryti labai greitai: per dešimt minučių pasieki sporto salę, centrą. Vasarą matai labai daug turistų, ypač iš Vokietijos.

Sondra

Klaipėda man yra horizontas. Tai miestas prie jūros, turintis tolį. Jis vertas kultūros, žmonių, mokančių suprasti jo grožį, perteikti jį ir juo dalintis su tais, kurie negyvena prie jūros. Jis patrauklus turistams. Mums nereikia europietiško remonto, tik išsaugokime viską, kas autentiška. Turistas nori matyti ir sovietinius memorialus. Vakariečiui jie įdomūs, nes visur jie jau nuimti. O mes turime jį Skulptūrų parke. Didmiesčiai jau vargsta patys dėl savęs. Jie savo minčiai apgyvendinti ieško mažos salelės - Klaipėda ypač tam tinka.

Mantas

Klaipėda ne tik pramoninis uostamiestis, bet ir turistinis miestas. Jis turi puikų senamiestį, daug architektūrinių paveldo objektų. Tikrai yra į ką pažiūrėti, galų gale ir Neringa ne per toliausiai, ir Palanga, ir Šventoji. Turistų pasigendu, jų nedaug rudenį ir žiemą. Gal reikėtų miesto centre daugiau užeigų, pramogų.