Klaipėda - vėstanti kultūros sostinė ar galimybių kraštas?

Diskusiją moderavęs renginių organizatorius, "Švyturio" menų doko idėjos autorius ir steigėjas Vaidas Kvedaras teiravosi, kaip atrodo Klaipėda kitų didžiųjų miestų kontekste ir kaip realu įgyvendinti suformuotą kultūros strategiją iki 2030-ųjų metų - ar skambūs sumanymai neliks tik gražiais planais?

"Virsta kurortiniu miesteliu"

"Anksčiau Kaunas tebuvo tarpinė stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tačiau šiandien visi plūsta tik į Vilnių ir Kauną. Gal netrukus nebebus nė maršruto į uostamiestį?" - teiravosi V. Kvedaras.

Renginių organizatorius, prodiuseris, muzikos festivalio "Karklė" organizatorius Marius Tumšys apgailestavo, kad visų su kultūra susijusiųjų problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didelis atotrūkis tarp kultūros vartotojų ir kūrėjų.

"Klaipėda tarsi tampa dar vienu kurortiniu miesteliu. Mums patiems čia gyventi gera, mes mylime šį miestą, puiku, kad čia reziduoja ir kuria menininkai, tačiau atskirtis tarp jų ir visuomenės tik didėja. Regis, menininkai bendrauja uždarame rate, atitrūkę nuo miesto, kuris tampa provincija. Aš matau, kad Klaipėdoje kuriamas išskirtinis kultūrinis produktas, tačiau, be Jūros šventės, menininkai nesusivienija", - nuomone dalijosi M. Tumšys.

Tačiau tokiam teiginiui paprieštaravo Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Ji pateikė fenomenalų įvykį - Violončelės festivalį. "Neįtikėtina. Toks instrumentas kaip violončelė kone suvienijo visą miestą", - pastebėjo ji.

Koją kiša finansavimas ir požiūris

Klaipėdos džiazo orkestro vadovas Kęstutis Sova atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - apgailestavo, kad Klaipėdoje taip trūksta muzikantų, ypač grojančių pučiamaisiais instrumentais. "Žmonės išvažiuoja. Jaunimui Klaipėdoje nėra terpės, kolektyvų, kur jie galėtų save realizuoti", - pastebėjo K. Sova.

N. Laužikienė pastebėjo, kad visiems menininkams miestas nepajėgus sukurti po profesionalų kolektyvą, tačiau sutiko, kad finansavimas kultūrai turėtų būti didesnis.

"Apskritai daugiausiai problemų yra susiję su pernelyg menku kultūros finansavimu. Miesto politikai niekada nepalaikė kultūros. Tik dabartinė kadencija finansavimą kultūrai dvigubai padidino. Tačiau net ir padidintas finansavimas tik dabar pasivijo Kauno miesto skiriamas lėšas kultūrai. Taigi, jeigu finansavimą padidintume dar dvigubai, kalbėtume visai kitaip", - teigė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

N. Laužikienė pastebėjo, kad renginių Klaipėdoje - gausu, tačiau minėtas atotrūkis tarp kūrėjų ir visuomenės iš tiesų yra milžiniškas.

"Kultūrinių renginių mieste yra tiek daug, kad man neužtenka laisvalaikio juose lankytis. Nors renginiai yra gana aukšto meninio lygio, tačiau salės yra apytuštės. Paklauskite žmonių, kurie formuoja mieto politiką, ar jie lankosi kultūriniuose renginiuose, - gūžčiojo pečiais diskusijos dalyvė ir pridūrė, kad parengtoje ekonominio proveržio strategijoje nėra net užsiminta apie kultūrą. - Sunku patikėti. Juk be kultūros proveržio ekonominis proveržis neįmanomas."

Ragina bendradarbiauti

Diskusijoje dalyvavusi Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė pastebėjo, kad šiais laikais, siekiant pritraukti auditoriją, menininkams reikia keisti požiūrį, prieiti prie žmonių, klausti, ko jiems reikia.

"Suprantu, kad tai nėra lengva, o kai kuriems menininkams kyla klausimas dėl kokybės - kaipgi mes čia nusileisime iki visuomenės poreikių? Tačiau, mano manymu, viskas yra suderinama. Tiesiog reikia sekti užsienio pavyzdžius. Nematau nieko blogo, jei visuomenei patrauklius pavyzdžius pritaikytume ir čia, Klaipėdoje", - pastebėjo E. Deltuvaitė.

Be to, reikia daugiau dėmesio kreipti į vaikų edukaciją, daugiau dirbti su bendruomene ir taip užsiauginti kultūros vartotoją. Taip pat reikia didesnio įvairių sričių menininkų bendradarbiavimo, organizuoti tarpdisciplininį menų festivalį.

Reziumuojant buvo suformuota dar keletas išvadų. Klaipėdoje esą trūksta kultūros vartotojų auditorijų plėtros, bendruomenės ugdymo, didesnio finansavimo ir tarptautiškumo.