Kitais metais Klaipėda virs didele statybų aikštele

Iš penkių kalbintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos departamentų vadovų nė vienas neįvardino kokio nors projekto, sustabdyto dėl jau seniai prasidėjusios politinės kovos artėjant savivaldos rinkimams. Vienintelė išimtis - Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

"Visus metus rengėme miesto bendrojo plano (BP) koncepciją, o Taryba neapsisprendė ir jos nepatvirtino. Manau, didelės įtakos tam turėjo artėjantys rinkimai. Dėl to laiko atžvilgiu stipriai nukentės tiek verslininkų, tiek visuomenininkų - visų miestiečių planai", - sakė K. Macijauskas.

Jo manymu, šis Klaipėdos BP Lietuvai paskelbus nepriklausomybę yra turintis daugiausia potencialo miesto atžvilgiu ir suteikiantis Klaipėdai daugiausia galimybių. "Būtent uostas neleidžia Klaipėdos išstumti iš didžiausių Lietuvos miestų trejetuko. Įsivaizduoju, kad visos mūsų "muštynės" dėl uosto, kalbos apie jį kaip vos ne apie blogį Tarybos posėdžiuose kitiems žmonėms turėjo atrodyti keistai", - mano departamento vadovas.

Jis norėtų, kad pietinėje uosto dalyje atsirastų dar viena rekreacinė teritorija prie marių. "Linkiu, kad niekas nenusausintų jūros, kad uostas nedingtų iš Klaipėdos ir į jį galėtų įplaukti laivai, kad pliažai būtų normalūs, nereikėtų į jūrą bristi kilometro, kad gydytojai neturėtų darbo, kad Klaipėdoje atsirastų dar ne vieni senelių namai, nes, deja, miestas sensta. Jie turėtų būti prie jūros, kad seneliai galėtų skaičiuoti, kiek reide stovi laivų", - šmaikštavo K. Macijauskas.

Iššūkis - subalansuoti biudžetą "Klaipėdiečiams norėčiau palinkėti ištvermės, nes reformos jos reikalauja, taip pat kantrybės ir tikėti, kad kada nors rezultatai bus geresni", - sako Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Pasak jos, tikimasi, kad pavyks įvykdyti biudžetą, surinkti visas planuotas pajamas, gal net šiek tiek viršyti planą. 2018 metų biudžetas buvo didelis, planuotas ir nemenkas jo augimas. Kur kas sunkiau planuoti 2019 metų biudžetą, palyginti su šiais metais. Tai susiję su sumažėjusiu biudžeto ir viešųjų finansų augimu dėl gyventojų pajamų mokesčio reformos. "Iššūkis subalansuoti 2019 metų biudžetą, nestabdant Savivaldybės investicijų, susijusių su Europos Sąjungos lėšų panaudojimu ir strategijos įgyvendinimu. Sunku suvaldyti biudžeto deficitą, kuris buvo netikėtas rengiant trimetę strategiją. Visi tikėjomės, kad biudžetai augs apie 10 proc. kaip 2018-aisiais, palyginti su 2017-aisiais. Deja, augimo nebus, o pradėti darbai turės būti tęsiami. Manau, kitais metais klaipėdiečiams veržtis diržų tikrai nereikės, nes nebus tik augimo. Planuojama didinti atlyginimus biudžetiniame sektoriuje, išlaikyti augimo tendenciją socialiniame sektoriuje. Beje, valstybės tarnautojų kitais metais irgi laukia iššūkis, nes bus pradėta įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą. Bus svarstoma, kiek jiems galima padidinti atlyginimus. Gerų ženklų tikrai yra", - sakė departamento direktorė.

Yra kuo pasidžiaugti

Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, departamento darbų apimtys šiemet buvo labai didelės - dirbta prie daugiau kaip 100 investicinių priemonių.

Kaip vieną iš svarbesnių darbų jis įvardina ekonominės strategijos rengimą. Nemažas įvykis - mieste pastatytas baseinas, kuris iki šiol išlieka pažangiausias technologijų atžvilgiu visose Baltijos šalyse.

Departamentas didžiuojasi BMX aikštelės Sąjūdžio parke sutvarkymu. Pasak R. Zulco, ji, vienintelė tokia Lietuvoje, buvo tikras iššūkis. "Iš pat pradžių reikėjo užmegzti kontaktą su andergraudininkais, riedutininkais ir kt. Techninę užduotį buvo sunku parengti, paslaugos pirkimas buvo nepaprastai sudėtingas. Lietuvoje nebuvo specialistų, galinčių padėti įrengti aikštelę, reikėjo samdyti specialistus Lenkijoje ir Latvijoje", - pasakojo R. Zulcas.

Svarbūs buvo ir piliavietės projektai - baigtas įrengti muziejus šiaurinėje kurtinoje. Jau pradėti Priešpilio gatvės, Atžalyno bibliotekos, Girulių plento, Jūrininkų pr. ir Tilžės g. sankryžos darbai.

VAIZDAS. Gal klaipėdiečiai per daug kritikuoja savo miestą ir jo grožio nebemato? Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pasak R. Zulco, liūdina, kad vėlavo viešųjų erdvių techninių projektų, pavyzdžiui, Danės skvero, Malūnų, Ąžuolyno parko, Atgimimo aikštės rengimas. Tam įtakos turėjo vykusios įnirtingos diskusijos, bendravimas su visuomene. Jau vyksta rangos darbų futbolo mokykloje konkursas.

"Man labiausiai širdį skauda dėl Danės skvero. Šį projektą dedikavome Lietuvos šimtmečiui. Dėl jo išlieta labai daug emocijų. Buvo žmonių, kurie diskusijas išnaudojo savo tikslams. Labai gaila dėl tokio visuomenės nesusitarimo. Tikėtina, kad šis projektas bus pabaigtas ir kitais metais galėsime ten atlikti konkrečius darbus", - sakė R. Zulcas.

Užgrius projektų banga

Pasak R. Zulco, kitais metais turėtų pajudėti visa tikslinės teritorijos projektų banga. Tai Vidaus reikalų ministerijos remiama teritorija, visas investicijų paketas į viešąsias erdves: bus tvarkomos Vaidilos, Atgimimo aikštės, Danės skveras, Paryžiaus Komunos g. dviračių takas ir kt. Miestas virs didele statybos aikštele.

"Nereikėtų pykti dėl statybų, o džiaugtis, nes kai kuriose depresyviose kitų šalies miestų teritorijose žmonės laukia investicijų ir nesulaukia. Užtat po kelerių metų Klaipėda pasikeis neatpažįstamai", - sakė R. Zulcas.

Jo manymu, mūsų miestui trūksta architektūros prie vandens - ryškaus objekto, kad atplaukus laivu iš karto būtų matyti, kad čia Klaipėda. "Kai laivas įplaukia į mažai apšviestą miestą, nykoka. Norėčiau Klaipėdai palinkėti, kad išjudėtų buvusio "Memelio miesto" ir piliavietės teritorijų reikalai, kad ir privatininkai investuotų, nes miestas į piliavietę investuoja labai daug", - sakė jis.

Paklaustas, ko palinkėtų klaipėdiečiams, R. Zulcas atsakė: "Nepykti dėl statybų, dėl perkasto miesto. Tai bus laikini nepatogumai, kurie gal šiek tiek kam nors pristabdys verslą, kam nors pailgins kelią iki namų ar darbo. Reikia būti kantresniems, nes paskui bus geriau."

Moterys liko be tualeto

"Mano svajonė, kad miesto ūkyje būtų daugiau ūkio ir mažiau politikos", - prisipažįsta Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Pasak jo, departamentas įgyvendino beveik visus numatytus projektus, žinoma, ne 100 proc., bet 90 proc. Įrengti skverai, perkloti šaligatviai, pakeistos kai kurių gatvių dangos, įrengtos 5 naujos vaikų žaidimų aikštelės, atnaujinta nemažai sporto aikštynų prie mokyklų, suremontuotos stadionų dangos, kapinėse irgi daug kas padaryta, išpjauti seni medžiai ir t. t. Beje, Klaipėda yra trečias miestas Lietuvoje pagal renovuotų namų skaičių.

Šiemet buvo projektuojami nauji takai į pliažus Smiltynėje. Pasak L. Dūdos, procedūra buvo labai ilga, darbus teko pirkti kelis kartus, nes vis neatsirasdavo projektuotojų. Konkursų buvo ne vienas.

Susidurta su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos reikalavimais. Paaiškėjo, kad miško žemėje negalima įrengti jokių tinklų, todėl takai liko neapšviesti. Nepavyko pastatyti tualeto prie moterų pliažo. "Susiduriame su biurokratiniais pajūrio juostos reikalavimais, kurie kartais pristabdo mūsų gerus norus. Mes pateikėme savo prašymus, dabar rengiama pajūrio juostos specialiojo plano korekcija, galbūt atsiras galimybė įrengti tinklus", - sakė L. Dūda.

Kitais metais Klaipėdoje turėtų atsirasti daugiau naujų požeminių ir pusiau požeminių šiukšlių konteinerių. Šiemet atlikta daug projektavimo, organizacinių ir vietos parinkimo darbų. Pasirodo, Klaipėdoje visa žemė yra užimta, labai sunku kur nors įkišti požeminius konteinerius. "Mėnesiais reikėjo ieškoti vietos: tai detalieji planai neleido, tai, pasirodo, sklypas yra suformuotas, bus parduotas aukcione, tad negalima jame nieko daryti, ir pan. Todėl užsitęsė projektavimo darbai. Dėl to ir toliau tebevargstame, bet kitais metais konteinerių aikštelės turės atsirasti, nes tai europinis projektas, įgyvendinamas visoje Lietuvoje. Šiemet tiek konteinerių, kiek norėjome, neįrengėme, tai darysime kitais metais", - sakė L. Dūda.

Daugiau pinigų nebus

"Kitais metais mes ir toliau tvarkysime, gražinsime miestą. Atnaujinsime kelis skverus, paklosime gatvėse ištisinių dangų, atnaujinsime ne vieną šaligatvį. Toliau tęsime kiemų tvarkymo programą, kurią sėkmingai pradėjome. Kitais metais žadame daugiau padaryti darbų. Šiemet labai daug priprojektavome, o kitais metais darysime", - kalbėjo L. Dūda.

"Visiems klaipėdiečiams linkiu kantrybės bandant iškęsti visus sunkumus, kurie mūsų laukia kitų metų pradžioje, nes bus daug rinkimų. Einantieji į valdžią tikriausiai daug ką žadės pakeisti, gal ir nemokamą važiavimą miesto transportu, muziejų lankymą ir t. t. Pinigų kiekis biudžete dėl to nepadidės. Gal dėl nemokamo važiavimo teks atsisakyti naujų šaligatvių. Jeigu vieną sritį labai pamalonini, kitos lieka nepatenkintos. Va, ligoninės prašo naujų lovų, tai iš kur jų gausi, jeigu pinigus išleisi kitoms reikmėms", - sakė L. Dūda.

Kultūrai - atokvėpio metai

"Aš norėčiau, kad Klaipėda atgautų savo statusą Lietuvos kontekste. Mes patys jį labai kritikuojame. Mano svajonė - kad keistųsi Klaipėdos veidas. Manau, kultūra, švietimas ir sportas yra tos sritys, kurios gali iš esmės keisti miesto veidą. Klaipėdiečiams linkiu daugiau pozityvaus mąstymo, teigiamų emocijų ir kad kiekvieną dieną gautume po gerą žinią", - sako Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Metai šiam departamentui nebuvo lengvi. "Iškilusios problemos sprendžiamos, drastiškų kataklizmų nėra. Skaudžiausia problema - elektroninio bilieto projektas. Bet padaryta ir gerų darbų. Steigiama kadetų mokykla, šiemet atsirado sporto klasės, parengta sporto programa, pažadinusi sporto bendruomenę", - kalbėjo N. Laužikienė.

Anot jos, kultūrai šie metai po pernykščių, kai Klaipėda buvo Lietuvos kultūros sostine, atokvėpio ir susimąstymo, ką reikėtų padaryti, metai.

"Sunkumai yra susiję su menkai augančiu miesto biudžetu ir labai didėjančiomis ambicijomis. Tai didžiausia problema, kodėl mes negalėjome suplanuoti visų norimų darbų, kurie būtų įgyvendinami 2019 metais", - sakė N. Laužikienė.

Ji apgailestavo, kad nepasisekė įgyvendinti vadinamųjų tarpsritinių projektų, t. y. kuriuos įgyvendintų kartu kultūros, švietimo ir sporto srityse dirbantys žmonės. Kultūros edukacijos programa švietimo įstaigoms šiemet tik pradėta, pabaigti nepavyko. Pasak departamento vadovės, visų sumanymų nepavyksta įgyvendinti ir todėl, kad įvairiausi skundai ir kasdieniai darbai atima labai daug laiko.

N. Laužikienė labai apgailestavo, kad šiemet niekaip nepavyko išspręsti buvusio policijos pastato panaudojimo klausimo. Bet pasidžiaugė, kad kultūrinė bendruomenė, kuriai trūksta erdvių kūrybai, esant reikalui gali susitelkti.

Kitais metais, kadangi biudžetas gana įtemptas, didelių ambicijų departamentas neturės. Bus stengiamasi labai gerai peržiūrėti savo struktūras ir ieškoti vidinių resursų, bus bandoma taupyti administravimo lėšas.