Kiemus valyti gali tekti patiems klaipėdiečiams

Politikams pradėti pristatinėti Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimai. Esminiu naujų taisyklių pokyčiu įvardijama tai, kad kiemų teritorijų tvarkymo ir valymo prievolė bus perduota daugiabučių namų savininkams ir naudotojams.

"Jau beveik visas miestas yra suplanuotas detaliaisiais planais, dar liko žvejybos uostas ir Jūrininkų prospekto dalis. Tačiau žadama, kad iki Naujųjų metų ir šios teritorijos bus baigtos planuoti. Taigi esant detaliajam planui mes galime priskirti namų grupei teritoriją, kurią jie ir turės prižiūrėti", - pasakojo Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Pasak jos, valymo paslaugą pirktų namų administratorius, o gyventojai už ją apmokėtų, priklausomai nuo to, kokio dydžio bute gyvena.

"Akivaizdu, kad tais įkainiais, kuriais dabar valo valytojai - jie nebevalys, nes jie buvo labai žemi - vos 5 centai už kvadratinį metrą. Preliminariai skaičiuojama, kad įkainiai galėtų siekti nuo 11 iki 20 centų, taigi 50 kvadratinių metrų dydžio buto gyventojas už šią paslaugą kas mėnesį mokėtų 7,50 - 9 litus", - skaičius vardijo I. Šakalienė.

Valdininkai suvokia, kad tai bus papildoma finansinė našta daliai daugiabučių namų savininkų ir naudotojų, tačiau esą tai didins ir gyventojų atsakomybę, be to bus kur kas geresnė kontrolė, ar tinkamai viskas atlikta.

Neslepiama, kad vienas pagrindinių tokios tvarkos aspektų - taupomos biudžeto lėšos. Mat dabar kiemų priežiūrai kasmet tenka išleisti 2,6 mln. litų.

"Prašysime, kad šitos sutaupytos lėšos liktų Miesto ūkio departamento žinioje ir mes galėtume tas lėšas panaudoti duobėms kiemuose lopyti, nes dabar kasmet šioms reikmėms skiriama vos 150 tūkst. litų ir šito akivaizdžiai neužtenka. Gyventojų skundai dėl duobėtų kiemų nesiliauja", - sakė I. Šakalienė.

Trečiadienį svarstant šį klausimą Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete didžiausia diskusija kilo dėl to, kaip pasielgti su tų daugiabučių namų, kurių teritorijos dar nesuplanuotos detaliaisiais planais, gyventojais. Politikai svarstė, kad atleisti juos nuo mokesčių, kol nebus parengti detalieji planai, nebūtų sąžininga kitų gyventojų atžvilgiu.

Pasak I. Šakalienės, siūloma šiems gyventojams laikinai priskirti teritorijas 20 metrų atstumu prie namo.

"Žinoma, tokiu atveju gali likti kažkokie tarpai niekam nepriskirti, tačiau per keletą mėnesių visa tai susireguliuotų", - sakė I. Šakalienė.

Anot jos, būtų gerai, kad tokia tvarka mieste įsigaliotų jau nuo artėjančio sausio 1 dienos. Esą panaši tvarka rengiama ir Vilniuje bei Panevėžyje. Kaune tokia tvarka jau galioja.

"Kažkada Klaipėdoje tokia tvarka galiojo ir gyventojai puikiai tvarkėsi, bet tuomet Vyriausybės atstovė įteikė savivaldybei reikalavimą, kad perimtų kiemų valymą savo žinion. Kodėl dabar Vyriausybės atstovė nerašo savivaldybei reikalavimų, kad ji nepgarįstai naudoja 2,6 mln. litų? Kodėl dabar jie sėdi krūmuose?" - pyko komiteto narys Vidmantas Plečkaitis ir susilaikė nuo pritarimo naujai tvarkai.

Jis be kita ko piktinosi, kad gyventojams stinga informacijos, kad priskyrus jiems kiemus - jiems atsivers visiška laisvė: jie galės įsirengti žaidimų aikšteles, užkardus ir pan.

"Aš pritariu šiai naujai tvarkai tik su ta intensija, jog tikrai tie 2,6 milijono bus palikti kiemų infrastruktūrai gerinti", - sakė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Nors Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas pritarė tokiai naujai tvarkai, galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.