Kiemų tvarkymas: lėšų skirstymas kelia aistras

Tad artimiausiomis savaitėmis į prašymų dėl aplinkos sutvarkymo svarstymą žadama įtraukti seniūnaičius. Su jais bus tariamasi, kurias miesto vietas šiemet laikyti prioritetinėmis, mat pageidavimų klaipėdiečiai turi už beveik dešimteriopai didesnę sumą nei skiriama pinigų.

Tačiau tokia įvykių eiga kelia abejonių bendruomeniškumą turinčios paskatinti idėjos autoriams, kurie mato tik padrikus veiksmus bei "neaiškią atrankos procedūrą".

Nebeliko bendruomenių tarybų

"Vakarų ekspresas" jau ne sykį rašė, kad gyventojams pernai priskyrus prievolę valyti daugiabučių kiemus miesto valdžia nusprendė, jog sutaupyti pinigai bus skirti aplinkos infrastruktūrai gerinti. Politikų pritarimo sulaukė ir idėja dėl pusės šios sumos paskirstymo pasisakyti patiems gyventojams.

Daugiabučių aplinkos valymą perleidus miestiečiams kasmet turėtų būti sutaupyta apie 725 tūkst. eurų. Preliminariais skaičiavimais, didžiausia dalis - po 145 tūkst. eurų per metus - atitektų "Paslaugų būstui" ir "Laukininkų valdų" teritorijų tvarkymui. "Pempininkų būsto", "Debreceno valdų", "Jūros būsto" teritorijoms tektų po 65 250 eurų per metus, "Vėtrungės būsto" - 58 tūkst. eurų per metus, "Žardės būsto", Vitės valdų - po 50 750 tūkst. eurų, "Vingio būsto", "Danės būsto" teritorijoms tvarkyti - po 36 250 eurų per metus.

Miesto tvarkymo skyrius parengė dešimties metų tvarkymo programą, kasmet jai bus skiriama minėta suma, kurios pusę dalins administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, o kitą pusę - bendruomenių tarybos. Tačiau dėl centrinės valdžios inicijuotų pakeitimų vietos bendruomenių tarybos nustojo egzistuoti, todėl dabar siūloma į skirstymo procesą įtraukti seniūnaičius.

Reikia prioritetų

Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos posėdžio metu Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pabrėžė, kad gyventojų, seniūnaičių prašymai ir paraiškos dėl tvarkytinų vietų renkami jau nuo pernai rugsėjo. Jų gaunama dar ir dabar, tad reikės atsakingai įvertinti, kuriuos prašymus bus galima įgyvendinti dar šiemet, o kurie turėtų likti tolesniuose planuose.

"Dažniausiai pageidaujama apšvietimo kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelių projektų rengimo, pačių aikštelių įrengimo, praplėtimo, asfalto dangos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelių, lietaus nuotekų sistemos sutvarkymo ir atnaujinimo, sporto aikštelių įrengimo arba atnaujinimo, želdinių tvarkymo ir net įvairių betoninių statinių išmontavimo. Beje, dėl apšvietimo trūkumo esame gavę ir policijos prašymų, nes yra vietų, kuriose dėl to yra didelis nusikalstamumas, vyksta daug plėšimų. Mus truputėlį nustebino tai, kad gauname labai daug prašymų iš gyventojų dėl medžių šalinimo. Tai nėra labai pigu", - vardino I. Šakalienė.

Ji kreipėsi į NVO tarybos narius prašydama prisidėti peržvelgiant paraiškas ir išsakant savo nuomonę.

"Perduosime gautas paraiškas jums, galėsite mums pateikti savo vizijas, norus raštu, ką siūlote iš tų pageidavimų įgyvendinti už konkrečią sumą. Atsižvelgiant į viešuosius pirkimus matysime, ką įgyvendinsime šiemet, kokie darbai kelsis į kitus metus", - kalbėjo I. Šakalienė.

Pasak valdininkės, jau yra žinoma, kad kai kurie gyventojai planuoja patys parengti keletą techninių projektų.

"Tai yra labai sveikintina, nes gyventojams žymiai paprasčiau susirinkti lėšas ir labai greitai pasidaryti visus pirkimus. Jiems nereikia laukti kai kurių procedūrų, nėra grėsmės dėl apskundimo. Jeigu turėtume parengtus projektus parkavimo vietų įrengimui, imtumėmės tų projektų įgyvendinimo", - sakė I. Šakalienė.

Pageidaujamų daugiabučių aplinkos tvarkymo darbų jau priskaičiuota už maždaug dešimt kartų didesnę sumą nei numatyta skirti.

"Dėl to ir reikia nusistatyti prioritetus", - teigė mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Pasak I. Šakalienės, buvo bandyta paskaičiuoti, kiek preliminariai galėtų kainuoti vieno kvartalėlio sutvarkymas.

"Preliminariai paskaičiavome vieną Debreceno kvartalėlį. Visai "Debreceno valdų" teritorijai yra skirta 65 250 eurų, o pagal gyventojų pageidavimus vien tam vienam kvartaliukui reikėtų daugiau nei 700 tūkstančių eurų", - pasakojo valdininkė.

Bendruomenių prievarta neburs

NVO tarybos pirmininkė Inga Aksamitauskaitė-Bružienė džiaugėsi, kad Savivaldybė žengė labai gerą pirmą žingsnį parodydama norą tartis su bendruomenėmis ir NVO atstovais. Ji taip pat domėjosi, ar minėtoje darbo grupėje yra NVO atstovų. I. Šakalienės teigimu, pagal patvirtintą tvarką darbo grupė surenka visus duomenis, informaciją, ją apibendrina ir perduoda seniūnaičiams, bendruomenių atstovams, kad jie medžiagą papildytų ar pakeistų.

"Tegul bendruomenės pačios nusprendžia, kad nebūtų tai valdžios sprendimas. Sprendimą dėl 50 procentų sumos, ką darysime, priims Savivaldybės administracija. Šiuo metu vienas iš administracijos prioritetų yra apšvietimas. Jau žinomos vietos, kuriose labiausiai trūksta apšvietimo, jose įrengti lempas būtų galima per šiuos metus", - šnekėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Pasak I. Aksamitauskaitės-Bružienės, problema yra ta, kad bendruomenių tarybų, kokios buvo prieš tai, nebėra.

"Mes jų nebeturime juridiškai egzistuojančių, tačiau žmonės niekur nedingo - jie kaip dirbo, gyveno, domėjosi, taip ir toliau tai daro. Vienas iš uždavinių būtų sukviesti bendruomenių atstovus, kurie domisi šiuo klausimu, ir su jais tartis", - siūlė NVO tarybos pirmininkė.

Miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas, kuris ir iškėlė idėją leisti dalį lėšų paskirstyti patiems miestiečiams, teigė, kad jo netenkina esą neaiški pinigų paskyrimo procedūra.

"Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų daroma kaip dabar, kai yra, atleiskite už tą žodį, padriki visuomeniniai kreipimaisi, neaiški atrankos procedūra. Dėl vietos bendruomenių tarybų tereikia administracijos iniciatyvos, kad jos vėl atgimtų. Mes galime tai patys padaryti", - nuomonę dėstė S. Gentvilas.

Jam paprieštaravęs partijos kolega A. Šulcas replikavo, kad valdžios sukurtos bendruomeninės tarybos yra nulinės.

"Kvepia Kazachstanu, Uzbekistanu ar Rusija, kurie sako, kad turi stiprų visuomeninį sektorių, bet visa tai sukurta iš stipraus centro. Iš to mums naudos nėra. Mes turime skatinti žmones, kad jie patys burtųsi, dėliotųsi. Negalima remtis bendruomenėmis, kurių nėra, jų veikla turi būti įteisinta", - įsitikinęs vicemeras.

Laukia signalo?

S. Gentvilas aiškino, kad daug daugiabučių bendrijų, asociacijų pirmininkų nežinojo, kad galima teikti paraiškas.

"Reikia teritorinių bendruomenių, mes tokių neturime. Dabar tik kuriasi Vitės, Marių bendruomenės. Mano asistentė apskambino 220 daugiabučių bendrijų pirmininkų, paklausė nuomonės dėl šių infrastruktūros lėšų. 70 procentų sakė, kad pretenduos, 20 procentų nežino, o 10 procentų neteiks paraiškų. Tie 70 procentų laukia signalo, kada teikti, kas paraiškas peržiūrės ir, jei pasakysime, kad jau visos paraiškos pateiktos ir po dviejų savaičių vyks lėšų skirstymas, kils maištas", - nuomonę reiškė S. Gentvilas.

Tačiau A. Šulcas yra įsitikinęs, kad bendruomenės ir nauji pasiūlymai atsiras palengva.

"Dirbti reikia su tais, kurie yra. Atsiras naujų bendruomenių, dirbsime ir su jomis", - tikino politikas.

Anot I. Šakalienės, dabar reikia nebestabdyti ir nebesigręžioti atgal, daryti tai, ką reikia, kad lėšos būtų panaudotos.

"Tai yra ilgalaikis projektas, šiemet yra pirmi metai. Politikų pažadas yra, kad šita programa bus tęstinė, bent jau šią kadenciją lėšos bus skiriamos, ir tikrai ne mažesnės. Aišku, per vienerius metus viskas kardinaliai nepasikeis, bet palengva infrastruktūra gerės patiems miestiečiams, ne mums, ne Liepų gatvei 11", - aiškino I. Šakalienė.

Nenori vėluoti

Miesto tvarkumo skyriaus vedėja pakvietė šios tarybos atstovus dalyvauti minėtos darbo grupės posėdyje ir išsakyti savo pastebėjimus. NVO taryba delegavo savo pirmininkę I. Aksamitauskaitę-Bružienę bei jos pavaduotoją S. Gentvilą.

Po posėdžio I. Šakalienė sakė, kad ruošiamasi kviesti bendradarbiauti seniūnaičius, bet galutinį žodį dėl lėšų skirstymo proceso tars Savivaldybės administracijos vadovybė. Tikimasi, kad šią savaitę bus parinkta data, kada bus susitikimas su visuomenės atstovais, numatyta, kiek laiko bus skirta svarstymams ir prioritetų nustatymui.

"Taip pat darbo grupės posėdyje buvo išsakytos nuomonės, kad želdinių tvarkymui lėšas leisti būtų gaila, galbūt tikslingiau būtų apšvietimas, aikštelių plėtra ir šaligatvių tvarkymas. Manau, kad kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje jau turėtume turėti susistemintą informaciją. Tai būtų optimistinis variantas, nes laikas spaudžia. Projektai, viešieji pirkimai, techninės specifikacijos - krūvos visokių procedūrinių dalykų, kurie atima labai daug laiko, o kai reikia darbus padaryti, baigiasi tuo, kad lapkritį tik pradedame šaligatvius kloti, o tai nėra gerai", - reziumavo I. Šakalienė.