Kiek Klaipėdos savivaldybėje yra klaipėdiečių?

Kiek Klaipėdos savivaldybėje yra klaipėdiečių?

Į nuosavus namus rajone mielai išsikelia gyventi ne tik paprasti klaipėdiečiai, bet ir valdininkai. Taip susidaro paradoksali situacija - sprendimus dėl Klaipėdos ateities formuoja ir įgyvendina joje net negyvenantys. Be to, net dešimtadalio valdininkų mokesčiai atitenka ne uostamiesčiui, o Klaipėdos rajono savivaldybei.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas prieš keletą savaičių vykusiame susitikime su verslininkais atvirai jų prašė padėti bent jau formaliai didinti miesto gyventojų skaičių.

"Noriu paprašyti, kad bent savo darbovietėse paskatintumėte rajone gyvenančius, bet mieste dirbančius žmones nurodyti ne nuolatinę gyvenamąją vietą, bet deklaruotą", - uostamiesčio verslininkus bandė įtikinti S. Budinas.

Tad "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip šis reikalas sutvarkytas pačioje Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Dėl vaikų

Paaiškėjo, jog maždaug 10 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų mokesčius atiduoda rajonui. Tiesa, šis procentas galėtų būti dar didesnis, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių rajone gyvenantys valdininkai nebūtų deklaravę savo gyvenamosios vietos mieste. Žinoma, daugelis šitaip pasielgė ne vien todėl, kad galvojo apie naudą miestui, kuriame dirba.

"Jei būsiu registruota rajone, mano vaikų į Klaipėdos mokyklas nepriims", - priežastį, kodėl nors jau beveik 7 metus su šeima gyvena už miesto ribos, bet vis dar tebėra deklaravusi gyvenamąją vietą uostamiestyje, paprastai ir žmogiškai paaiškino Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Dėl to ji sakė nė kiek nesijaučianti nepatogiai prieš Klaipėdos rajono savivaldybę.

"Iš rajono mes nieko ir negauname. Gyvename nuosavų namų kvartale netoli miesto ribos. Už viską moka patys gyventojai. Keliai, apšvietimas yra privatūs - bendrijos. Vanduo - iš gręžinio. Taigi, iš rajono Savivaldybės negauname jokių paslaugų. Todėl man atrodo teisinga, kad mes, dirbantys ir vaikus vedantys į mokyklas mieste, ir mokesčius mokame miestui", - kalbėjo I. Butenienė.

Visgi ji pastebėjo, kad ir Klaipėdos rajono savivaldybė pradėjo dėti šiokias tokias pastangas, jog gyventojai jiems paliktų mokesčius. Pavyzdžiui, Slengiuose įsteigta papildoma darželio grupė, veikia 4 klasių mokykla. Visgi esą tiek kol kas nepakanka, kad ten gyvenančioms jaunoms šeimoms nebereikėtų vežioti savo vaikų į mieste esančias švietimo ir ugdymo įstaigas.

"Žinoma, gali kilti šiokių tokių nepatogumų, jei neturi kur prisiregistruoti mieste. Bet juk galima deklaruoti gyvenamąją vietą Savivaldybėje - Liepų g. 11. Kažką girdėjau, kad nuo kitų metų nebebus galima registruotis prie Savivaldybės. Neįsivaizduoju, ką tuomet reikės daryti tiems, kurie neturi jokio nekilnojamojo turto, nuomojasi butą, bet buto savininkas nenori, kad nuomininkas būtų priregistruotas?" - kalbėjo I. Butenienė.

S. Budino žiniomis, adresu Liepų g. 11 gyvenamąją vietą yra deklaravę maždaug 13 tūkst. asmenų.

Rimtų motyvų neturi

Karklėje gyvenantis Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas taip pat tikino, jog jis labiau rūpinasi miesto, o ne rajono gerove.

"Gyvenu Karklėje, bet mokesčius moku miestui. Net negaliu paaiškinti, kodėl šitaip darau. Būna, kad darai ir nežinai kodėl. Matyt, vidinis balsas paskatino. Arba patriotizmas", - svarstė K. Macijauskas.

Mokesčius miestui, kuriame dirba, teigia mokantis ir rajone gyvenantis Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

VIRŠIJO LŪKESČIUS. Klaipėdos rajono valdžia džiaugiasi, kad šiemet surinko kur kas daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei buvo prognozuota. Martyno VAINORIAUS nuotr.

"Manęs nereikėjo nei akinti, nei raginti šitaip elgtis. Tiesiog kur buvau deklaravęs gyvenamąją vietą, kol gyvenau mieste, taip ir palikau, kai 2008 metais išsikrausčiau gyventi į užmiestį. Savaime taip susiklostė. Man buvo patogu, kad man skirta korespondencija atkeliauja į miestą, o ne klaidžioja po kaimą", - taip savo motyvus dėstė G. Pocius.

Socialinės infrastruktūros poskyrio vyriausioji specialistė Violeta Steponavičienė taip pat gyvena rajone, bet mokesčius irgi sakė mokanti Klaipėdai.

"Tiesiog dar gyvename praktiškai statybose, todėl ir esame registruoti mieste. Ar kas nors keisis, kai statybas pabaigsime? Kol kas sunku planuoti taip toli į priekį. Manau, kad dar dvejus metus niekas nesikeis, o kaip bus toliau - pažiūrėsim", - kalbėjo V. Steponavičienė.

Nenori meluoti

Vienintelė iš "Vakarų ekspreso" atsitiktine tvarka pakalbintų rajone gyvenančių valdininkų Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė prisipažino mokesčius atiduodanti rajonui.

"Negi dabar aš, brandaus amžiaus moteris, pradėsiu žaisti tokius žaidimus ir gyvensiu meluodama. Juk jeigu gyvenu rajone, ten ir turiu deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Viską puikiai suprantu, kad nėra gerai, kai dirbame Klaipėdoje, bet mokesčiai keliauja į rajoną. Bet tokiu atveju reikia keisti įstatymus, o ne raginti apgaudinėti. Todėl ir turime bėdų dėl darželių, mokyklų, sporto klubų, kai žmonės gyvena vienur, o gyvenamąją vietą deklaruoja kitur", - kalbėjo A. Daujotienė.

Į užmiestį ji teigė išsikėlusi gyventi maždaug prieš 8 metus. Iš pradžių esą neskubėjo prisiregistruoti rajone ir mokesčius mokėjo miestui, kuriame ir dirba, bet maždaug prieš trejetą metų aplinkybės susiklostė taip, kad reikėjo prisiregistruoti ten, kur ir gyvena.

"Kodėl aš dabar turėčiau registruotis pas vaikus, ar prie Savivaldybės tarsi benamė? Tikrai ne šitaip turėtų būti sprendžiamas šis klausimas", - svarstė A. Daujotienė.

Netenkame milijonų

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos mieste nesurinkta 2,277 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 471 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio.

Didžiausias GPM surinkimo trūkumas susidarė po jo perskirstymo. Pagal pateiktas deklaracijas už 2014 metus, iki šių metų liepos 1 d. Klaipėdos mieste dirbančių asmenų mokesčiai buvo pervesti į tas savivaldybes, kuriose jie deklaravę gyvenamąją vietą. Šiemet iš Klaipėdos miesto pervesta 1,6 mln eurų GPM, pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis - 400 tūkst. eurų.

Informacija

Gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumoka kiekvienas dirbantis asmuo, priklausomai nuo jo pajamų dydžio (darbo užmokesčio, honoraro, individualios veiklos pajamų, turto nuomos ar pan.). Dabar Lietuvos gyventojų GPM įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

"Reikia keisti įstatymus"

Saulius BUDINAS, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius
Nesidomėjau, kiek Klaipėdos savivaldybės darbuotojų moka gyventojų pajamų mokestį rajonui, bet būtinai pasidomėsiu. Žinoma, negali žmogaus priversti elgtis vienaip ar kitaip. Tačiau nereikia pamiršti, kad gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis miesto biudžeto formuotojas, tad natūralu, kad juo taip rūpinamės.
Manau, kad uostamiestyje dirbantys rajono žmonės pagrįstai moka mokesčius Klaipėdai. Juk jie naudojasi miesto gatvėmis, apšvietimu. Pavyzdžiui, visai šalia turime Kalotę, Žaliąjį Slėnį, kur tik 100 ar šiek tiek daugiau metrų žmonės pavažiuoja rajoniniu keliu ir atsiduria Klaipėdoje.
Žinoma, protingiausia būtų tiesiog patobulinti gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Jeigu gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas pagal įmonės registraciją ir darbuotojui buhalterijoje nereikėtų rinktis, ar nurodyti nuolatinę gyvenamąją vietą, ar deklaruotą, viskas būtų daug paprasčiau. Gyventojų pajamų mokestis ir liktų ten, kur žmogus dirba. Bet tam reikia, kad Seime būtų inicijuoti atitinkamų įstatymų pakeitimai.

"Suprantame miestą"

Sigitas KARBAUSKAS, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius
Labai ramiai reaguojame į Klaipėdos miesto valdžios raginimus uostamiestyje dirbantiems rajono gyventojams deklaruoti gyvenamąją vietą mieste. Yra dalis tiesos, nes mieste dirbantys rajono gyventojai naudojasi miesto infrastruktūra, leidžia ten laisvalaikį. Šiuo aspektu suprantame miesto valdžią. Tiesa, iš gyventojų pajamų mokesčio kuriama gyventojų aplinkos infrastruktūra, tad kuo daugiau mokesčių sumokama miestui, tuo mažiau lėšų lieka keliams ir kitai infrastruktūrai tvarkyti rajono teritorijoje.
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių mieste registruojasi tikrai daug rajono gyventojų. Pavyzdžiui, Dituvoje gyvena maždaug 3 tūkstančiai gyventojų, o ten registruotų yra tik 2 tūkstančiai. Panaši situacija ir Sendvario seniūnijoje, kuriai priklauso ir Slengiai, Ginduliai, Jakai. Šioje seniūnijoje realiai gyvena net keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei čia yra deklaravusiųjų gyvenamąją vietą.
Bet mes tikrai neturime kuo skųstis. Klaipėdos rajone šiemet surinkome kur kas daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei buvome prognozavę. Matyt, taip nutiko todėl, kad vėl atsigavo statybos.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder