Anot Lietuvos kalvių sąjungos vadovo Lino Leščiausko, renginys pradžiugino ne tik gražiu meno kūriniu, bet ir paskatino galvoti apie kitus metus: "Stengsimės daryti daugiau, aukščiau, gražiau, greičiau!"
Nors savaitgalio orai buvo itin permainingi: tai švietė saulė, tai pliaupė lietus, kalviams džiaugtis švente tai nesutrukdė.
"Klaipėdiečių susidomėjimas yra toks: kai labai geras oras - visi keliauja prie jūros, kai jis blogas - sėdi namuose prie televizoriaus. O mes turėjome labai įvairų orą. Kai jis buvo labai gražus, sulaukėme daug susidomėjimo. Buvo ir tokių akimirkų, kai pylė kaip iš kibiro - tuomet patys turėjome slėptis nuo lietaus palapinėje", - sakė L. Leščiauskas.
Klaipėdietis kalvis Gražvydas Černiauskas teigė, kad lietus davė tik naudą: "Oras nesutrukdė: kai tik įkaistam - truputis lietaus, tuomet atvėstam."
Nors "Kalvystės mūza" buvo nukaldinta per tris dienas, pasiruošimo darbai truko net pusmetį.
"Visam tam ruošėmės pusę metų. Prasidėjo nuo to, kad susirinko asociacijos nariai ir visi kartu sugalvojom, kokį kūrinį sukursim. Tuomet ėmėmės eskizinių darbų, vėliau vyko visas pasiruošimas: darėm pagrindą, kolonas, priekalą. Plenero metu per tris dienas kalviai kiekvienas asmeniškai kūrė savo plunksną ir šitas angelas pavirto angelu su sparnais", - pasakojo L. Leščiauskas.
Anot Lietuvos kalvių sąjungos vadovo, angelas simbolizuoja kalvių mūzą, įkvėpėją, globėją ir saugotoją. Visa šita kompozicija yra skirta kalviams, kurie šiomis dienomis dirba tokį darbą ir dar dirbs jį ilgai.
G. Černiauskas taip pat negailėjo gerų žodžių kūriniui: "Vertinu labai paprastai: dešimt metų sudedi ir išeina mūza - labai pavykęs kūrinys."
Šiais metais kalvystes pleneras pirmąkart buvo rengiamas Šiauriniame rage. L. Leščiauskas šią vietą vertina teigiamai: "Labai šita vieta yra graži. Atsiveria uostas, įplauka, laivai. Ir dalyviams, ir svečiams šita vieta patiko".
Jam pritarė ir G. Černiauskas. "Šitoj vietoj judėjimas didelis - žmonių buvo. Netgi teko mokyti amerikietį juodaodį kalti vinis. Sakė, kad kompiuteriu dirbti jam lengviau", - pridėjo kalvis.
Kalvių užmojai dideli - kitąmet jie nori keltis į restauruotą piliavietės muziejaus kiemelį.
"Klaipėda auga ir keičiasi, mes taip pat augame. Dabar labai gražiai yra restauruojama Klaipėdos piliavietė. Planuojame pasibaigus statyboms su Savivaldybe paderinti, kad galėtume kitąmet rengti plenerą ten", - kalbėjo L. Leščiauskas.
Šių metų kalvystės plenere "Keturi vėjai" dalyvavo apie 30 kalvių iš įvairių šalių. Didelė buvo Ukrainos delegacija, taip pat sulaukta nuolatinių svečių iš Latvijos, Čekijos, Baltarusijos.
Rašyti komentarą