Kaip karantinui ruošėsi gyvūnų prieglaudos?

Kilus sąmyšiui dėl naujojo viruso, žmonės šturmavo prekybos centrus bijodami maisto produktų tiekimo sutrikimų. Ir nors prekybininkai teigia, kad produktų tikrai nepritrūks, prie kasų nusidriekusios eilės liudija, kad šie žodžiai lietuvių visai neramina.

O kaip karantinui ruošėsi gyvūnų prieglaudos? Ar bijodami, kad gali pritrūkti maisto keturkojams, prieglaudų savininkai nepuolė jo pirkti kur kas didesniais kiekiais? Kokių priemonių imamasi prieglaudose, kad virusas neplistų?

Maisto nepritrūks

"Nuaro" direktorė J. Gustaitienė kalbėjo, kad tiek įsigaliojus karantinui, tiek prieš tai lankytojų aukojamo, taip pat ir jau turimo maisto kiekiai nėra sumažėję.

"Mes labai džiaugiamės, kad mūsų prieglauda visą laiką turi maisto mažiausiai 3 mėnesiams. Turime neliečiamą rezervą, kurį naudojame, tačiau kartu ir nuolat pildome. Net jei šiuo metu sustotų visa prekyba, 3 mėnesius mes galėtume jaustis saugūs", - aiškino ji.

J. Gustaitienė kalbėjo, kad gyvūnų globos namams nebuvo sudėtinga pasiruošti ir karantinui.

"Apie dezinfekcines priemones, karantiną mūsų šalies žmonėms žinoma mažai. Mums tai gal net kiek keista, nes tai - mūsų kasdienybė, kadangi dirbame su beglobiais gyvūnais", - J. Gustaitienė.

Tiesa, ir prieglaudoms teko imtis kur kas griežtesnių priemonių nei iki šiol. Gyvūnų globos namai savanoriams pranešė, kad esant tokiai sudėtingai situacijai kurį laiką prieglaudoje geriau nesilankytų. Ribojami ir lankytojų srautai.

"Mūsų durys yra užrakintos. Prašome, kad prieš atvykdami žmonės paskambintų. Atvykę jie turėtų luktelėti lauke. Stengiamės kalbėtis ir net tvarkyti dokumentus su jais tik lauke. Taip pat nereikėtų atvykti visai šeimai", - aiškino J. Gustaitienė.

Tačiau pirmąją karantino dieną prieglaudos lankytojams ji turėjo ir priekaištų. "Žmonės nesupranta, ką daro. Nežino, kad nereikėtų liesti rankenų, duoti rankų, neateiti daugiau nei dviem. Mes prašome, kad ateitų po vieną", - sakė J. Gustaitienė.

Ji aiškino, kad nenutrūkstamas prieglaudos darbas turi būti užtikrinamas nuolat - gyvūnus būtina pamaitinti, rūpintis jų higiena. Tad yra vos vienas kitas darbuotojas, kuris neatvyksta į darbą, nes reikia prižiūrėti vaikus, kurie neįleidžiami į ugdymo įstaigas. Visi kiti prieglaudos darbuotojai toliau dirba.

"Tikimės, kad mūsų darbuotojai bus sveiki, tad ir lankytojų prašome, kad jie pagalvotų prieš ateidami ir, žinoma, neateitų sergantys", - sakė ji.

Ragina rūpintis ir augintinių sveikata

J. Gustaitienė aiškino, jog kai kurie žmonės bijo, kad, šalyje paskelbus karantiną, bus apribota galimybė pasirūpinti augintinių sveikata.

Tačiau ji teigė, kad yra būdų, kaip galima tą padaryti išvengiant kontaktų su pašaliniais žmonėmis.

"Jeigu žmogus turi šunį ar katę, kuriems reikia kažkokių medikamentų ar maisto, galima skambinti mums. Pristatysime pašarą ar vaistus gyvūnui palikdami juos prie durų, vengdami tiesioginio kontakto", - sakė ji.

Padėtis gali keistis?

Tuo metu beglobių gyvūnų prieglaudos "Linksmosios pėdutės" viena steigėjų Simona Šakinytė taip pat kalbėjo, kad kol kas baimintis dėl pašaro trūkumo neverta. Tačiau ar padėtis nepasikeis - nežinia.

"Tikrai nepanikuoju, nebijau, tačiau gerbiu šalia esančius žmones ir dėl to mūsų lankytojų srautai yra riboti. Pas mus galima tik pasiimti gyvūną iš prieglaudos ir jį priimti, tik apsižiūrėti atvykstančių lankytojų mes nepriimame.

Kalbant apie maistą, net nepagalvojau, kad kažkas gali iššluoti šunų ir katinų maistą. Mes jo neperkame iš paprastų prekybos centrų. Maistas, kurį duodame mūsų prieglaudos augintiniams, yra aukščiausios rūšies. Mes jį užsakome tiesiogiai iš tiekėjo.

Gamyba nesibaigia. Tad mes su problemomis nesusiduriame.

<...> Nežinau, kaip bus vėliau, nes naujienų kasdien daug", - sakė S. Šakinytė.

Ji teigė, kad gera žinia ta, jog virusas nepuola ir gyvūnų. "Tai mums geriausia naujiena. Taigi, gyvename įprastai, tik ribojame lankytojų patekimą", - teigė S. Šakinytė.