Kaip aš tvarkyčiau Skulptūrų parką

Projektas klaipėdiečius padalijo į dvi stovyklas. Daugiausia diskusijų kelia ketinimas iškirsti 504 iš 1 198 parke augančių medžių. Vieni miesto gyventojai kategoriškai prieš, kiti mano, kad reikia parką sutvarkyti, kad jis būtų šiuolaikiškas.

Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas

Parko sutvarkymo projektą rengė ne vienas žmogus, o didelis kolektyvas. Jie apmąstė visą problematiką gana giliai. Mes, diskutuojantieji, reiškiame savo nuomonę. Vieni sakome - reikia atkurti kapines, kiti - palikti mišką. Lengviausia duoti pasiūlymus tiems, kurie šioje srityje nesusigaudo.

Ar mes, neįsigilinę tiek, kiek įsigilino projekto rengėjai, galime savo nuomonę laikyti pagrįsta? Manau, kad projektuotojai pasiekė visai priimtiną rezultatą. Problematika yra gerokai platesnė. Tai kompleksiški dalykai, kurie įvertinami tik per laiką ir darbą.

Aš būčiau pasirinkęs kitą konkurse dalyvavusį variantą, bet jeigu jau sykį nutarta, negalime dabar visko stabdyti. Kiek tik atsimenu, tiek diskutuojama apie tą parką. Turi būti kada nors viso to pabaiga.

Nebus taip, kad visus medžius išsaugosime iki tol, kol šie nugrius. Skulptūrų parke vieni medžiai buvo pagal anuometinį seną projektą pasodinti kapinėms, kiti augo atsitiktinai. Medžius reikia saugoti, bet nepaversti jų fetišu, nes apaugsime atsitiktinais medžiais, nebežinosime kur dėtis.

Manau, galima kažkiek jų pjauti, juo labiau kad yra įvertinta jų būklė. Parkas turi būti tvarkomas.

Vytas KARACIEJUS, fotografas

500 medžių tikrai yra per daug. Užtektų pusę jų iškirsti, tuos, kuriuos jau tikrai reikia. Kai atsodina, medeliai būna tokie skysti, jie 50 metų neužaugs. Manyčiau, reikėtų kiek įmanoma daugiau medžių išsaugoti.

Skulptūrų parką fotografuoju beveik nuo jo įkūrimo, įamžinau ir jo atidarymą anais laikais, esu visas skulptūras nufotografavęs, turiu ir gana įdomių nuotraukų. Mano supratimu, parkas per laikmetį niekuo nepasikeitė, koks buvo, toks ir yra.

Be jokios abejonės, jį reikia tvarkyti. Bet 500 medžių išpjauti, jau čia kažkas per plačiai užsimojo. Kažkam nuskils į kišenę įsidėti gana nemažus pinigus. Ir projektai, ir pjovimas labai brangiai kainuoja.

Už malkas bus gauta pinigų, atsodinimas vėl kainuos - aukso kasykla. Manau, ne šiaip sau tokie dalykai vyksta.

Dovilė RINGIS, komunikacijos specialistė

Manau, kad Skulptūrų parką reikėtų išlaikyti kuo labiau žalią. Kai buvo mažas vaikas, mes labai dažnai eidavome į jį pasivaikščioti. Norėtųsi, kad jis būtų išlaikytas kuo unikalesnis.

Betono džiungles bet kada gali įrengti, o medžiui užauginti reikia daug metų. Žinoma, sutvarkyti grindinį, plyteles tikrai reikia. Dabar nesaugu ten ir vaikams lakstyti, ir seneliams vaikščioti.

Bet žaluma turėtų išlikti.

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.

Ne vienam bus įdomu paskaityti, kodėl Klaipėdoje nelieka meno galerijos "Pėda" ir kodėl menininkai Eugenija ir Vytautas Karčiauskai palieka Klaipėdą ir išvyksta gyventi į Vilnių.

Sporto mėgėjams - išskirtinis Čikagoje gyvenančio mūsų tautiečio Aurimo Matulevičiaus pasakojimas. Lietuvos pajūryje vaikystės vasaras leidęs ir Klaipėdos universitete mokslus baigęs Aurimas Matulevičius jau du dešimtmečius už Atlanto yra tikras savo gimtosios šalies ambasadorius, kurstantis tautiečių azartą krepšinio aikštelėje ir tiesiantis bendrystės tiltą tarp Lietuvos ir Čikagos.

43 metų krepšinio specialistas, padedamas savo brolio, žinomo Klaipėdos verslininko ir politiko Teisučio Matulevičiaus ir dar būrio krepšinio entuziastų, 2003 metais įkūrė Čikagos lietuvių krepšinio lygą (ČLKL) ir ją sėkmingai plėtoja iki šiol.

Čikagoje, kuri vadinama Amerikos lietuvių sostine, oranžinio kamuolio aistruoliams A. Matulevičius yra puikiai pažįstamas žmogus. Jis čia lietuviams užkūrė sporto emocijomis pagardintą gyvenimą - yra ne tik minėtos ČLKL įkūrėjas, prezidentas, bet ir Čikagoje veikiančioje "Lituanicos" akademijoje moko jaunimą krepšinio paslapčių, o vasaromis Amerikoje organizuoja krepšinio stovyklas.

Savaitraštyje rasite interviu ir su talentingąja balerina Kira Tykhonova. Kijevo baleto mokyklos absolventė devyniolikmetė K. Tykhonova praėjusiais metais sėkmingai įsiliejo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir jau spėjo joje sukurti nemažai solinių vaidmenų bei pelnyti "Metų artistės" nominaciją teatro įsteigtuose apdovanojimuose "Pagauk bangą".

Priede "Kultūros uostas" tradiciškai rasite senųjų Klaipėdos kapinių istorijas ir naują žurnalistės Gražinos Juodytės "Akvarelių" pasakojimą. Beje, dabar landžiojama po Herkaus Manto g. 2-ąjį namą, kur ilgą laiką veikė ir "Vakarų ekspreso" redakcija. Tad šį sykį, manome, bus įdomu paskaityti buvusios dienraščio žurnalistės Dalios Grikšaitės prisiminimus.

Ir dar daug įdomių istorijų, pasakojimų rasite naujame "Savaitės ekspreso" numeryje. O kartu su juo gausite ir specialų priedą "TV publika" su TV programa visai savaitei.

Naujojo "Savaitės ekspreso" ieškokite visose spaudos platinimo vietose.