Kaimynus sukiršino vaizdo stebėjimo kameros

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi garbaus amžiaus moteriškė ir skundėsi dėl kaimyno elgesio - be kitų daugiabučio gyventojų sutikimo kieme jis įrengė net tris kameras, kurių viena nukreipta į besiskundžiančios moteriškės namų duris.

"Gyvename keturių butų name. Vienas mūsų kaimynas įrengė tris kameras, nors nelabai suprantu, ką ten filmuoti. Dėl jų nejaukiai jaučiamės mes ir mūsų svečiai. Pažįstami, draugai net nebenori pas mane užsukti, nes jaučiasi nepatogiai. Nesuprantu, kam gi kaimynas naudoja tą vaizdo medžiagą?" - kraipė galvą pašnekovė.

Išsekus kantrybei pašnekovė esą netgi kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai niekuo padėti negalėjo - liepė kreiptis į teismą. "Tačiau iš kur man gauti pinigų advokatams ir teismams?" - teiravosi moteriškė.

Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Tamulionienės, kaimyno elgesiu nepatenkinti žmonės gali kreiptis į inspekciją ir reikalauti paaiškinimo, kokio intereso jis siekia stebėdamas vaizdą.

"Jeigu besiskundžianti moteris mano, kad vaizdo stebėjimu yra pažeidžiamos jos teisės, privatus gyvenimas, o jos duomenys tvarkomi pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus, ji turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba teismą. Tokiu atveju inspekcija nagrinėtų skundą, atliktų tyrimą ir nustatytų, ar šiuo konkrečiu atveju vaizdą stebintis asmuo pažeidžia teisės aktų numatytus reikalavimus", - aiškino D. Tamulionienė.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, tyrimo procesas būtų gana ilgas ir sudėtingas, kadangi inspekcijai reiktų gauti teismo leidimą patekti pas žmogų.

Nors vaizdo stebėjimo kameras įrengęs kaimynas galimai tiesiog siekia saugumo, teismų praktika, anot D. Tamulionienės, labai skirtinga. Vieni tvirtina, kad, vykdant vaizdo stebėjimą, daugiabutyje privalu gauti visų gyventojų sutikimus.

"Vis dėlto kyla klausimas, ar tikrai reikalingas visų gyventojų sutikimas? Įsivaizduokit, jeigu name - devyniasdešimt butų. Galbūt turėtų būti laikomasi daugumos principo?" - samprotavo pašnekovė.

"Anksčiau, fiziniam asmeniui vykdant vaizdo stebėjimą savo asmeniniam poreikiui, Asmens duomenų teisinis apsaugos įstatymas nebuvo taikomas - nebent kiti teisės aktai, tarkime, Civilinis kodeksas, numatantis teisę į privatų gyvenimą. Na, o dabar tvarka pasikeitė. Jeigu fizinis asmuo vykdo vaizdo stebėjimą daugiabutyje ar kitoje viešojoje vietoje, jis tampa duomenų valdytoju ir jam taikomas reglamentas", - paaiškino pašnekovė.