Kaimynai vieni nuo kitų ginasi skundais

Įvairių institucijų atstovai tvirtina nuolatos gaunantys begalę perteklinių pareiškimų, kuriuose nepatenkinti daugiabučių gyventojai skundžiasi savo aplinka. Dažnai nuvykę į nurodytas vietas, specialistai neranda skunduose įvardintų pažeidimų, arba yra priversti klausytis vidinių bendruomenės barnių, kurie neretai išsisprendžia savaime. Su tokiomis situacijomis dažnai susiduriantis Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys teigia, jog perteklinių, dažnai net nelogiškų skundų priežastis – nesusikalbėjimas ir priešiškumas tarp kaimynų.

V. Valys pasakojo, jog Viešosios tvarkos skyrius labai dažnai gauna keistų skundų dėl gyvūnų: kai kurie skundžiasi, kad labai garsiai miaukia daugiabučio teritorijoje lakstančios katės, jos teršia vaikų žaidimų aikšteles, smėlio dėžes, lenda į nesandarius rūsius, o gyventojai įtaria, kad jos dar ir nešioja ligas. Pareiškimuose žmonės rašo, jog problemos kaltininkai –  laukines kates šeriantys kaimynai. Panašių nusiskundimų sulaukiama ir dėl balkonus teršiančių balandžių, kuriuos, kažkas iš daugiabučio gyventojų lesina, ir pripratina gyventi balkonuose. Gyventojams ramybės neduoda ir žuvėdros, kurios kapstosi po atliekų konteinerius, išnešioja šiukšles po teritoriją.

„Be abejo, jei atliekų konteineriai yra neuždengti, tai į juos ne tik kirai lenda. Bet gyventojai turėtų patys tarpusavyje pradėti spręsti šią problemą – tiesiog uždaryti dangčius. Mes juk negalime važinėti prie daugiabučių uždarinėti konteinerių“, – apie bereikšmius pareiškimus kalbėjo V. Valys.

Pastaruoju metu paaštrėjusi ir triukšmo problema: padaugėja nusiskundimų dėl garsiai leidžiamos muzikos prie kavinių, barų, lauko terasose.

„Kai gauname skundus, pirmiausiai įspėjame kavinių savininkus, kad gautas toks pranešimas, ir kad jie nepažeidinėtų viešosios tvarkos, nedrumstų kitų asmenų ramybės. Atliekant patikrinimus, ne visada pasitvirtina tie pranešimai“, – sako V. Valys.

Jo manymu, triukšmo problemos sprendimas yra subtilus dalykas, nes vienu momentu to triukšmo nėra, kitu – jau atsiranda. Atvažiavę specialistai triukšmo neužfiksuoja, o žmonės vis tiek skundžiasi.

Vilius Valys teigia, jog gauna pareiškimų ir dėl to, kad kai kuriems senamiesčio gyventojams trukdo grindiniu važiuojančių automobilių keliamas triukšmas. Jis sakosi, nieko negalintis dėl to padaryt.

„Kartais iš tikrųjų trūksta izoliacijos. „Buvo skundas, kad senamiestyje įsikūręs vaikų centras organizuoja vaikams žaidimus, o žmonėms, gyvenantiems virš jų trukdė triukšmaujantys vaikai. Kol to centro veikla nebuvo nutraukta, tol ir buvo ir gavome nusiskundimus vieną po kito“, – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas.

Jis pritaria tam, kad triukšmas yra labai aktuali problema, kiekvienas asmuo, netgi pagal Konstituciją, turi teisę į ramybę ir poilsį, tačiau sako, jog tikrai pasitaiko problemų, kurios gali būti išspręstos tik bendruomenės nutarimais, o ne specialistų jėgomis. Jis pataria gyventojams pirmiausiai pasikalbėti su kaimynu, ir pabandyti gražiuoju išspręsti problemas, o tik kreiptis į institucijas.

„Būna atvejų, kai nuvažiuojam, ir problemos kaltininkas sako, kad jam nieks nepranešė, jog jis kažką ne taip daro, tokie žmonės patys suglumsta ir visiškai nesipriešina nutraukti kaimynus erzinusias veiklas“, – sako V. Valys.

Kalbėdamas apie skundus dėl keliamo triukšmo, jis prisimena gavęs ypatingai keistų iškvietimų: žmonės buvo nepatenkinti, kad už sienos verkiantis vaikas trikdo jų ramybę.

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė taip pat patvirtino, jog ir jie labai dažnai gauna skundų dėl verkiančių vaikų. Kai kurie gyventojai skundžiasi triukšmu, o kiti kreipiasi dėl vaikų nepriežiūros: neva jie triukšmauja, bėgioja, namuose važinėja su triratukais ir riedlentėmis, nes šeimos jais nesirūpina.

„Gauname skundų net ne iš gretimo buto kaimynų, o iš žmonių, gyvenančių visai kitame aukšte. Tokius pareiškimus, žinoma, tiriam, lankomės šeimose, bet dažniausiai jie nepasitvirtina“, – pasakoja specialistė.

 Ji sako, jog su skundais dažniausi skambina vyresnio amžiaus žmonės, kurie, anot jos, naktimis nelabai užmiega, arba vakarais nueina miegoti žymiai anksčiau, už kaimynystėje gyvenančius vaikus, tada jie ir trukdo.

Tačiau specialistė teigia, jog dažniausiai vaiko teisių apsaugos skyrius vaikų nepriežiūros neužfiksuoja, o tokius skundus ji vadina tiesiog kaimynų nesusikalbėjimu.

„Kartais pasitaiko, kad pasitvirtina, pavyzdžiui, gauname skundą, jog kiekvieną dieną, maždaug tuo pačiu laiku, vaikas nesustodamas verkia. Nueina specialistas į šeimą, žmonės tvarkingi, pasirodo, kiekvieną dieną, tą pačią valandą, pas juos ateina medicinos sesutė daryti vaikui masažo“, – apie nesusipratimus pasakoja G. Aurylienė.

 Ji sako, jog kartais nuėjus pas žmones, kaimynų duomenimis, neva neprižiūrinčius savo vaiko, paaiškėja, kad mažylis visą naktį verkia, nes serga nepagydoma liga, ir dėl jos keliamų skausmų verkia.

„O žmonės pikti, žinoma, bandome jiems paaiškinti, kviečiamės pokalbiams, tačiau mes juk turime rimtesnių nusiskundimų: ir smurtas, ir alkoholizmas, ir narkotikai šeimoje“, – pasakoja specialistė.

Kaip didžiausią problemą, ji taip pat įvardija kaimynų nesusikalbėjimą, dėl kurio jie užverčiantys institucijas nereikalingais pareiškimais.

Bandužių daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovė Ligita Girskienė pasakoja, jog kaimynų santykiai daugiabučiuose yra labai skirtingi: vieno namo kaimynai sutaria geriau, kitame name visiškai nebendrauja.

„Dabar iš viso yra atėjęs toks metas, kai yra namų, kuriuose trečdalius gyventojų yra arba išvykę į užsienį, arba gyvena soduose. Būna taip, kad pereini visos laiptinės butus, ir surandi tik kokius penkis žmones“, – pasakoja bendrijos vadovė.

Ji sako, jog bendruomenės susirinkimuose irgi visko būna, kai kurie į juos net alaus atsineša.

„Kartais susirinkimuose ne vien susibara, bet dar ir „pasiūlo vienas kitam į nosį“, taigi esu net ir policiją kvietusi“, – nemalonia patirtimi dalijasi L. Girskienė.

Ji teigia, jog net neįsivaizduoja, kodėl kaimynai tokie susvetimėję, nesusirenka, nepriima sprendimų, o tokioje situacijoje, jos manymu, pirmininko rankos yra surištos.