Kada baigsis Muzikinio teatro klajonės?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, regis, tapo karšta bulve politikų rankose. Kiekvienais metais jo statybų projektai vis keičiami, mėtomi vienų kitiems. [CITATA] Jau nuo 2006-ųjų kalbama apie naujo teatro pastato statybas, tik kas porą metų siūlomos vis naujos vietos, net įvyko architektūrinis vietos parinkimo konkursas, bet tai ir buvo projekto mirties taškas. 2011 metais prasidėjus ginčams, ar specialistų parinkta vieta iš tiesų yra tinkama, jie tęsiasi iki šiol. Trypčiojimas vietoje lėmė, kad šiemet Kultūros ministerija liepė miestui apsispręsti: nori Kaipėda Muzikinio teatro ar ne, ir nurodyti, kur jo nori.

"Vakarų ekspresas" diskusijai apie ypač svarbų miesto objektą pakvietė Klaipėdos architektų bendruomenės atstovus: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovą Vaidotą Dapkevičių, architektų bendrovės "Andrijauskas ir partneriai" vadovą Edmundą Andrijauską, architektę Laimą Šliogerienę, architektą-urbanistą Laimoną Bogušą ir architektę, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkę Ramunę Staševičiūtę.

BALSAS. Klaipėdos architektų bendruomenės atstovai vieningai sutaria, kad naujam Muzikinio teatro pastatui tinkamiausia vieta - prie marių. Esą statinys šioje vietoje padėtų ir senamiestį atgaivinti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Žinia, pastaraisiais mėnesiais Kultūros ministerija ėmėsi iniciatyvos nurodydama Klaipėdos valdininkams apsispręsti, kur miestas nori turėti naująjį Muzikinį teatrą. Tokia iniciatyva jiems nepatiko - miesto Tarybos kolegijos nariai posėdyje teigė, kad tai - Kultūros ministerijos šantažas ar savivalė. Tuo tarpu architektai įžvelgia pagrįstą ministerijos susirūpinimą - per kelerius metus šio objekto klausimas savivaldos institucijoje neįgavo konkretumo.

Diskusijos pradžioje R. Staševičiūtė panoro atsiprašyti už anksčiau išsprūdusius žodžius menininkų atžvilgiu.

"Norėčiau atsiprašyti dėl neteisingai spaudoje paskleistos informacijos, kad aš neva apkaltinau Muzikinio teatro administraciją neveiklumu. Labai atsiprašau už šiuos teiginius tiek teatro vadovo Ramūno Kaubrio, tiek vadovo pavaduotojos Ingos Gelžinytės, kurie daug pastangų įdėjo ir deda, kad teatro klausimas judėtų į priekį. Tačiau ne viskas jų valioje", - apgailestavo politikė.

2011 METAIS architektai konkurse nusprendė, kad naujasis Muzikinis teatras turėtų kilti "Memelio mieste", buvusioje "Laivitės" teritorijoje, tačiau šią viziją sukritikavo Uosto direkcijos vadovai. Redakcijos archyvo nuotr.

Konkursas neįvertintas rimtai?

E. Andrijauskas priminė, kad miesto Bendrajame plane buvo įrašyta, jog vieta teatrui turi būti parinkta architektūrinio konkurso metu, tad Muzikinio teatro vadovybė kartu su architektų bendruomene organizavo viešą konkursą.

"Buvo organizuotas konkursas, buvo pasiūlytos kelios vietos ir buvo išrinkta geriausia. Nieko gudriau šiandien jau nepasiūlytume", - sakė jis.

Jam antrino R. Staševičiūtė: "Architektai turėjo išnagrinėti keturias vietas, visų jų pliusus, minusus ir pasiūlyti, kur jiems atrodo priimtiniausia vieta. 33 architektai, atmetus kokius 5, siūlė būtent buvusios "Laivitės" teritoriją. Nėra taip, kad kažkas atėjo, kažką papaišė. Čia yra specialistų nuomonė, kuriai pagrįsti buvo kreipiamas labai didelis recenzentų dėmesys. Su visa medžiaga galima dar ir dabar susipažinti internete ir įsitikinti, kaip daugumos autorių profesionaliai ir visapusiškai buvo atlikta teritorijų vertinimo studija".

V. Dapkevičius palaiko 2011-aisiais įvykusio konkurso rezultatus: "Principinis dalykas - apsispręsta statyti prie vandens. Ir daugiau jokių diskusijų Architektų sąjungoje nebuvo."

Tačiau konkurso rezultatai esą neturėjo reikšmės. Nugalėtoju buvo pripažintas siūlymas naują Muzikinio teatro pastatą įkurdinti buvusios įmonės "Laivitė" akvatorijoje, įlankoje tarp Šiaurinio molo ir Žiemos uosto. Tuometiniais skaičiavimais, teatro ant vandens statyba būtų atsiėjusi apie 150 mln. litų. Tačiau tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad uostas nepritaria laimėjusiam projektui, ir siūlė pakartoti konkursą.

Sprendimai iš po stalo

L. Bogušas apgailestavo, kad urbanistų profesionalų darbas pasirodė nieko vertas, vėl renkama vieta: "Urbanistų darbą atlieka politikai."

R. Staševičiūtės teigimu, po konkurso turėjo sekti politiniai ir administraciniai žingsniai.

"Šitoje vietoje mes ir sustojome. Muzikinio teatro vadovybė ir Kultūros ministerija savo laiku darė kryptingus žingsnius, tačiau miesto valdžia delsė lyg laukdama judesių iš Vilniaus.

Ministerija apsisprendė rekonstruoti esamą teatrą ir netgi buvo atlikusi viešuosius pirkimus projekto valdymo organizatoriui pirkti. Pasikeitė Kultūros ministerijos vadovybė, atsirado naujų ES struktūrinių fondų eilutės ir buvo priimtas kitas sprendimas - statyti naują teatrą. Iš esmės per dvejus metus mes galėjome turėti pasirengę du detaliuosius planus. Gal procedūros pilnai nebūtų atliktos, tačiau artėtume prie pabaigos. Kažkodėl kažkur sustojome..." - konstatavo Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė.

"Konkursai vyksta viešai, aptariama viešai, nutariama viešai, o sprendimai priimami kažkur po stalu, tyliai. Išlenda visai priešingi sprendimai", - nusivylęs kalbėjo E. Andrijauskas.

Pastangos - perniek

"Teritorija priklausė uostui iki 2008 m. Buvo pasiekta, kad ji atitektų miestui. Ir dėl mūsų neveiklumo vieną gražią dieną ministras pirmininkas pasakys, kad jūs nieko nedarote, grąžinam teritoriją uostui. Ir tikrai atsiras, kas nupirks tuos pastatus, pakeis paskirtį, atiduos uostui ir mes visi stovėsim, turėję rankose vištą, kuri deda auksinius kiaušinius, ir staiga ji per mūsų neveiklumą purptelėjo iš rankų.

Politikai prisiims didžiulę atsakomybę, jeigu taip įvyks. O taip įvykti, patikėkit, gali. Spaudimas yra labai stiprus. Motyvas tikrai bus toks, kad jūs nieko nedarot, "Memelio miestas" bankrutavo, miestas apskritai nieko nedaro - grąžinam atgal", - samprotavo E. Andrijauskas.

"Dažnai politinėje plotmėje maišomi dalykai: žemės savininkas ir pastatų savininkas. Žemę juk valdo savivaldybė. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, tik savivaldybė gali ir turi planuoti savo žemę. Jau galėjome planuoti šią teritoriją, bet esam nuliniame taške. Nepaisant solidaus konkurso rezultatų, staiga nukeliavom į kažkurią statybos vietą, kurios niekas nesiūlė. Visos pastangos, 33 kvalifikuotų specialistų darbas nuėjo perniek.

Galbūt laikas pagalvoti, ar nereiktų pačiai savivaldybei pirkti "Laivitės" teritorijos pastatų ir, turint savo nuosavybę, pačiai kurti vystymo planus. Taip gali atsirasti įdomus ir patrauklus investicinis projektas, kuriame atsirastų ir vieta Muzikiniam teatrui", - svarstė R. Staševičiūtė.

Geriausia - prie marių?

L. Šliogerienė tvirtino, kad dabartinio pastato rekonstrukcija neduotų reikiamų rezultatų nei patiems teatro darbuotojams, nei miestui, nes pastatas nepritaikytas Muzikinio teatro veiklai.

"Nereikia pamiršti, kad yra ypač svarbu atsižvelgti į patrauklumą klaipėdiečiui - miestas yra linijinis. Kadangi pati gyvenu senamiestyje, matau trauką. Visos kavinės geriausiai funkcionuoja būtent palei marias. Visuose europiniuose miestuose pramonė traukiasi iš miesto. Turime priartinti marias prie miesto, turi ir politikai, gyventojai tai suprasti", - architektė gynė konkursą laimėjusią idėją.

Jos teigimu, Klaipėda turi išskirtinę galimybę pastatyti ypatingos paskirties statinį, kuris būtų atgręžtas į marias. Tai esą formuotų geresnį miesto vaizdą: "Bet kuriame kitame mieste toks objektas gali būti ir skvere, ir aikštėje, bet ne Klaipėdoje. Mes nedaug turime naujų pastatų, kurie galėtų būti išskirtinės architektūros."

Vienas konkursą laimėjusios idėjos autorių E. Andrijauskas argumentavo ir techniniais dalykais bei idėja, kad tai padėtų atgaivinti senamiestį.

"Žmonės pasidomėjo įvairiais dalykais, pavyzdžiui - gruntai. Morena, ant kurios turi remtis pamatai, "Laivitėje" yra 6 metrų gylyje, o Danės pakrantėje - 12 metrų gylyje. Jeigu kalbam apie senamiesčio atgaivinimą, ta "Laivitės" teritorija yra tiesiog aukso vertės - ne tik kažką sukurti, bet ir atgaivinti visą senamiestį. Tai 7 hektarų sklypas, kurio dydis prilygsta teritorijai tarp Turgaus gatvės ir upės su visa Teatro aikšte", - teigė architektas.

Miestui trūksta iniciatyvos

Architektai sutartinai sakė, kad akivaizdus politinis nestabilumas. "Man atrodo, kad miesto valdžia nesugeba apginti savo interesų prieš, pavyzdžiui, ministeriją, neapgina savo pozicijos", - teigė L. Bogušas.

"Mano nuomone, miesto politinė valdžia neturi stuburo, ambicijų, neturi vizijos ir net nesistengia jos formuoti. Su liūdesiu tai konstatuoju, nes vilčių prieš trejus metus atėjus naujai valdžiai buvo daug. Jeigu ministras vilniečiams ir kauniečiams sakytų - "statysit čia teatrą ar kokį kitą pastatą", tai turbūt jie tik pasijuoktų iš to ministro ir patys nuspręstų. Klaipėdoje kažkodėl yra kitaip", - rėžė E. Andrijauskas.

R. Staševičiūtė savo ruožtu kalbėjo apie iniciatyvos ir viešumo trūkumą.

"Gal mes neaktyviai siūlome, dėl to ministerijai nieko nebelieka, kaip pačiai siūlyti kažką. Miesto valdžia turėtų žengti ryžtingesnius žingsnius, ypač priimant svarbius miesto raidai sprendimus, o ne trypčioti, mindžikuoti, laukti. Iš tiesų atėjo laikas patiems prisiimti atsakomybę.

Lengviausia sėdėti, laukti, atrasti kaltą, kurį galėtum apkaltinti. Reikia veikti normaliu, civilizuotu būdu, o ne kaip kažkas kažkur pašneka, po stalu nusprendžia ir niekas nežino, kas vyksta. Reikia nebijoti viešumo, dėti argumentus ant stalo, diskutuoti, oponuoti ir priimti sprendimus, o juos priėmus nebesiblaškyti, o vykdyti", - teigė ji.

Anot L. Bogušo, kalbant apie miestui svarbius objektus, nesvarbios politinės pažiūros: "Čia yra miesto reikalas."

R. Staševičiūtė aiškino, kad tai - ne vienos kadencijos darbas.

"Tu ateini į valdžią, yra tam tikra strategija, kuri buvo jau aprobuota ir patvirtinta, o tu turi padėti ją kuo efektyviau įgyvendinti. Šito mes tikrai neturime ir linkėčiau dabartinei valdžiai ir sau tame tarpe - turėti pagrindinę miesto vystymo strategiją, ją aprobuoti visoms partijoms, nubalsuoti, jog šitaip mes vystysime miestą, kad tai jam yra svarbu, kad tokie mūsų esminiai siekiai. Keičiantis miesto politinėms daugumoms, kaip ir Lietuvos užsienio politika, neturėtų keistis strateginiai miesto vystymosi prioritetai, įgyvendinimo tikslai", - kalbėjo politikė.

Tuo tarpu L. Šliogerienė įžvelgė ir galimybę patiems architektams prisidėti prie proceso: "Nežinia, kiek ministras yra informuotas apie vykusį konkursą. Kad nekaltintume vien tik valdžios, gal turime nuo architektų sąjungos parašyti raštą, išdėstyti savo poziciją. Tai vienas iš žingsnių. Gal jis nėra esminis, bet žinosim, kad irgi kažką padarėm. Gal ministras nepakankamai informuotas?"

"Svajoti reikia, bet grįžkime į realybę"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Kad ir kas bekalbėtų apie visokius konkursus, visada reikia atsižvelgti į du dalykus: įgyvendinimo galimybes ir laiką, jau nekalbant apie piniginius kaštus. Ant stalo pasidėjus visus pasiūlymus matoma, kuriuos įgyvendinti atrodo realiau. Tegul bendruomenės, nesvarbu, kokios - architektų, muzikantų, gyventojų, aktorių ar kitokios, tegu jos išsako savo vizijas, lūkesčius, norus, tačiau kartu tegul žiūri ir į tai, kiek įvairių procedūrų reikia toms vizijoms įgyvendinti.
Visos konkursui pateiktos vietos, išskyrus vieną, reikalautų bendrojo plano keitimų, bet net ir jo pakeitimai negarantuotų, kad būtent ten ir bus patvirtinta nauja Muzikinio teatro vieta. Reikia kritikus sugrąžinti į realybę. Svajoti galima ir reikia, bet kalbant apie projektus, reikia kalbėti apie jų įgyvendinimo galimybes. Ministerijai buvo pristatytos visos siūlytos vietos, ministerija blaiviai ir racionaliai įvertino visas galimybes. Kol kas realiausias variantas atrodo esama Muzikinio teatro vieta - čia reiktų mažiausiai įvairių procedūrų.
Kitą savaitę kviesiu istorikų, architektų, gyventojų, politikų atstovus dar kartą pasikeisti nuomonėmis, kaip būtų galima geriau daryti. Reikia apsispręsti. Tegul tie, kurie kritikuoja sprendimus, atsako sau į kelis klausimus: kiek realu įgyvendinti ir kiek laiko tai užtruktų. Jei kažkokiame projekte rašoma, kad naujas Muzikinis teatras būtų pastatytas 2030-aisiais, manęs tai netenkina. Jei jis būtų pastatytas dar šiame dešimtmetyje, tai mane tenkina. Dėl finansavimo daug kas priklausys nuo ES struktūrinių fondų reikalavimų, prioritetų. Kalbėti apie senojo pastato rekonstravimą ar griovimą kol kas ankstoka. Žinoma tiek, kad naujas Muzikinis teatras turi būti daugiafunkcinis. Dabar esminis dalykas - išrinkti galutinę vietą. Tiesą sakant, šis sprendimas jau turėtų būti padarytas... Paramos, be abejo, reikia, nes be Europos pinigų Klaipėdai pasistatyti naują Muzikinį teatrą būtų labai tolimas dalykas.

CHRONOLOGIJA

2006 m. pabaigoje Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui skirti 500 tūkst. litų naujo teatro pastato projektavimo darbams. Tą patį mėnesį miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete nutarta teatro statyboms skirti sklypą Danės skverelyje, priešais TEO LT pastatą.

2007 m. pradžioje tuometinė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pareiškė, kad naujojo teatro pastato statybą nori pradėti nuo architektūrinių idėjų konkurso. Tačiau architektai ekspertai išsakė abejones, ar nedidelis paupio skveras geriausia vieta Muzikiniam teatrui. Jie pasiūlė rengti ne tik architektūrinių idėjų konkursą, bet ir konkursą vietai, kurioje galėtų iškilti naujas muzikinis teatras, parinkti.

2007 m. pabagioje Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pareiškia, kad tik gavus aiškų atsakymą dėl finansavimo bus galima rinkti vietą būsimajam teatrui ir plėtoti architektūrinę jo koncepciją. O tuometinis teatro direktorius R. Kaubrys tvirtino, kad vienas svarbiausių rūpesčių - atsiskaityti su UAB "Investicijų ekspresas", ankstesnės vadovės pavedimu parengusia naujojo teatro investicinį projektą ir galimybių studiją, kurioje gvildenta tik viena galimybė - įkurdinti naują pastatą Danės skverelyje. Pagal šią studiją, naujo modernaus teatro pastato statybai tuomet reikėjo 1 ha ploto sklypo ir 127 mln. litų.

2008 m. pavasarį Klaipėdos savivaldybės prašoma parinkti tinkamą sklypą, kad būtų aiškiau, kiek pinigų prireiks. Meras R. Taraškevičius pareiškia, kad ministerija taip tik stumia nuo savęs problemą. Konstatuota: jeigu bus nuspręsta statyti naują pastatą, savivaldybė paskelbs konkursą, kurio laimėtojui teks užduotis parinkti tinkamiausią vietą.

2008 m. vasarą architektė Milda Zabulytė naują Muzikinį teatrą pasiūlo statyti šiauriniame rage su įsikišimu į buvusią "Laivitės" teritoriją.

2009 m. pavasarį R. Taraškevičius su teatrui vėl pradėjusia vadovauti A. Žigaityte-Nekrošiene darkart tariasi dėl ateities. Teatro vadovė pareiškė pasigendanti miesto politikų iniciatyvos ir paprašė nedelsti bei skirti tinkamą sklypą naujojo teatro pastato statybai. "Pirmąjį žingsnį turi žengti Kultūros ministerija. Ji turi teikti klausimą dėl teatro statybos svarstyti Vyriausybės strateginio planavimo komitetui. Šis turi priimti sprendimą - statyti ar ne, nors ir po dvejų ar penkerių metų. Turėdami garantiją galėsime žengti toliau", - tuomet aiškino meras.

2010 m. pavasarį po dar vieno pasitarimo teatro vadovybė paraginta pati imtis organizuoti architektūrinį vietos, kurioje išaugs naujas pastatas, parinkimo konkursą.

2011 m. vasarą Kultūros ministerija išreiškia nuomonę, kokio dydžio turėtų būti naujasis teatras. Jos rašte teigta, kad naujojo teatro didžioji salė neturėtų būti didesnė nei 700 vietų, o mažoji - 250 vietų. Teatras ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbia viešą architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo pastato vietai parinkti. Rudenį paskelbiami šio konkurso rezultatai - naujasis teatras turėtų kilti "Memelio mieste", buvusioje "Laivitės" teritorijoje. Vėliau šią viziją sukritikuoja Uosto direkcijos atstovai.

2013 m. vasarą Kultūros ministerija nurodo miesto savivaldybei apsispręsti, kur ši nori statyti naują Muzikinį teatrą. Siūloma rinktis iš dviejų vietų: "Memelio miesto" teritorijos ir Vasaros estrados. Vėliau pranešama, kad ministerija "Muzikinio teatro perspektyvas sietų su dešiniuoju Danės krantu".

2013 m. rudenį Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigojama pranešti ministerijai savo sprendimą dėl naujo muzikinio teatro statybų vietos. Statant naują pastatą, yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama, tokiu atveju darbai būtų baigti iki 2020-ųjų.