Jūros mokslai: apie globalius reiškinius ir kasdienybę

Viena iš konferencijos organizatorių, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto tarybos pirmininkė dr. Viktorija Vaitkevičienė sakė, kad konferencija kasmet siekia suburti Lietuvos mokslininkus, specialistus, dirbančius jūros ir krantų tyrimo srityse ir aptarti aktualias temas. Pastaraisiais metais iniciatyvą ėmė rodyti Klaipėdos moksleiviai, kurie taip pat dalyvauja konferencijoje.

"Taip mes suartiname mokyklą su universitetu, verslą - su mokslu. Siekiame integralaus proveržio, nes Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje kaip prioritetinė yra nurodyta bioekonomikos sritis. Tačiau tuo neapsiribojame - kelios iš temų yra ir švarios technologijos, technologinės inovacijos", - kalbėjo dr. V. Vaitkevičienė.

Jos teigimu, instituto mokslininkai atlieka įvairius tyrimus: nuo taikomųjų, kurie tiesiogiai daro poveikį gyventojams, yra susiję su oro, vandens tarša, iki projektų, kurių rezultatai vertingi Europos Sąjungos lygmeniu formuojant aplinkosaugos, žmogaus sveikatos politiką.

"Temų spektras šiais metais yra itin platus: nuo genų iki ekosisteminio lygmens, nuo mikroskopinių dalykų iki globalių. Sudėtinga išskirti kurį nors vieną svarbesnį pranešimą. Žinoma, visuomenei visada įdomūs tie dalykai, kurie yra šalia jų, kuriuos jie supranta, tačiau visi pranešimai yra svarbūs", - teigė pašnekovė.

Prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė sakė, kad konferencijos pranešimai padeda pažvelgti į tai, kokia ateitis mūsų laukia.

Pavyzdžiui, mokslininkai aiškinosi, kas lėmė Baltijos jūros vandens lygio svyravimus, kokia yra geoterminio vandens procedūrų įtaka žmogaus psichoemocinei būklei, kuo ypatingi šikšnosparniai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kokia Šventosios kranto ir uosto ateitis, aplinkos veiksnių įtaka Kuršių marių žuvims klimato kaitos kontekste, ketinama pristatyti ir daugiapakopį jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių tyrimą Lietuvoje ir kt. Atskirai buvo paminėtas moksleivių atliktas tiriamasis darbas apie taršą cigarečių nuorūkomis Lietuvoje pajūrio paplūdimiuose.

Konferencijos atidaryme dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad pastarasis darbas jį itin sudomino, nes dažnai žmonės nesusimąsto apie galimas grėsmes ir rizikas, kurios kyla Baltijos jūrai ir pajūriui.

"Kuo anksčiau pradėsime ruoštis galimoms grėsmėms aplinkosauginiame kontekste, tuo geriau būsime pasiruošę joms, kai jos mus pasieks ateityje", - konferencijos pranešimų svarbą įvertino V. Grubliauskas, pridūręs, kad klaipėdiečiams reikia naudotis tuo, jog universitete yra rengiami specialistai, atliekantys tokius tyrimus.

"Raskime sprendimus, kad paliktume pajūrį ir Baltijos jūrą gražesnę, švaresnę nei turime šiandien", - linkėjo meras.