J. Narkevičius ketina skirti A. Lataką Klaipėdos uosto vadovu, bet aiškinasi interesus

Su A. Lataku pirmadienį susitikęs Jaroslavas Narkevičius teigia nežinantis, dėl ko A. Latakui galėtų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir dėl to jis negalėtų būti artimiausiu metu būti skiriamas į naujas pareigas.

„Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat visas institucijų pateiktas pažymas ir nuomones, šiai dienai ministrui nėra žinoma apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių A. Latakui kiltų viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir dėl to A. Latakas negalėtų būti artimiausiu metu skiriamas vadovu ar tinkamai eiti šių pareigų“, – BNS pranešė ministro  atstovė Aldona Grinienė.  

Tačiau, pasak jos, prieš priimdamas galutinį sprendimą ministras su A. Lataku nori aptarti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir išsiaiškinti, ar egzistuoja kokių nors aplinkybių ar ryšių, dėl kurių A. Latakui galėtų kilti interesų konfliktas, jei jis būtų paskirtas uosto vadovu.

„A. Latakas, pradėjęs eiti direkcijos vadovo pareigas, privalės viešai deklaruoti privačius interesus ir jiems iškilus, nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ar veiksmų. Šias aplinkybes iš anksto būtina įvertinti ir aptarti, nes nuo to tiesiogiai priklauso, kiek vadovas galės tinkamai ir visa apimtimi eiti šias pareigas“, – teigė A. Grinienė.  

A. Grinienė BNS teigė, jog uosto direkcijos vadovas dar nepaskirtas, nes, jos žiniomis, vis dar laukiama leidimo dirbti su įslaptinta informacija. 

Atsakymą, suteikti ar ne tokį leidimą, vėliausiai per 40 darbo dienų, arba du mėnesius, turi pateikti Valstybės saugumo departamentas (VSD). 

A. Latakas pirmadienį po susitikimo BNS sakė, kad visas pažymas, reikalingas jo paskyrimui, ministras teigė turintis, bet ministerija dar tikslinasi dėl jo privačių ir viešų interesų, tai pat pageidauja gauti „tam tikros“ raštiškos informacijos: „Tik tada jie nuspręs, kada mane paskirti.“

„Kadangi visą laiką spaudoje kalbama, kad aš ėjau (į savivaldos rinkimus – BNS) su ta grupe, su uostininkais, tai tas turbūt jiems užkliūva labiausiai. Visi nori apsisaugoti, įsitikinti, kad nėra kabliukų, prie ko galima prikibti“, – BNS teigė A. Latakas. 

Jis sakė ministrui paaiškinęs nematantis galimybės kilti interesų konfliktui.

„Žiūrint, kaip tą klausimą kelti – aš sakau, kad jeigu interesas yra, kad kažką pažįstu, tai turbūt nė vienas klaipėdietis, ypatingai dirbęs uoste, negalėtų eiti tų pareigų. Bet kokiu atveju, jei šiandien nepažįsti, tai turėsi savo darbo metu susipažinti su žmonėms. Kažkokių įsipareigojimų, mokėjimų, tai tikrai nėra, ką ministras ir norėjo išgirsti. Aš ministrą patikinau, kad kažko tokio neturiu, visa kalba apie tai ir sukosi“, – pokalbio turinį pasakojo A. Latakas. 

Kiek anksčiau BNS jis tikino nematantis kliūčių užimti postą, tačiau sakė esantis suinteresuotas, kad būtų nuodugniai patikrintas. 

„Kuo jie geriau tai padarys, tuo daugiau klausimų atkris“, – prieš susitikimą BNS sakė A. Latakas.   

Kandidatų patikrinimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių 

Buvęs susisiekimo ministras, dabar Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbietis  Rimantas Sinkevičius sako, kad jo vadovavimo ministerijai laikais į tokias pareigas žmonės buvo skiriami greičiau – per dvi–tris savaites. 

„Man ministraujant taip nebuvo, kad taip ilgai tikrintų, paprastai per dvi savaites, maksimum tris, o jei paprašydavai greičiau, tai padarydavo ir greičiau (teisėsaugos patikrinimus – BNS)“, – BNS sakė R. Sinkevičius. 

Buvusį uosto vadovą Arvydą Vaitkų į šį postą paskyręs parlamentaras teigė, jog ne visiems atrankas laimėjusiems kandidatams reikia VSD pažymos dėl leidimo dirbti su slapta informacija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas mano, jog VSD patikrinimas užtrunka, juo labiau, kad karantino metu patikrinimo procesai ilgesni, be to, VSD bendradarbiauja su labai daug įstaigų.

„Tikrai žinau, kad užtrunka procedūros, bet jos kartais vos ne iki termino pabaigos atliekamos, Seimo nariams irgi kai kuriems būdavo vieniems greitai patikrina, kitiems užtrunka, nes priklauso, kur tu dirbęs, kuriose valstybinės įstaigose, daug yra niuansų, apie kuriuos nelabai kas kalba, bet man yra suprantama, kodėl užtrunka procedūros“, –BNS sakė D. Gaižauskas.  

Iki politinės karjeros „Achemos grupėje“ taip pat dirbęs R. Sinkevičius mano, jog A. Latakas neturėtų turėti neaiškių ryšių, kurie jam trukdytų vadovauti uostui. 

„Jis buvo daugiau ne prie komercijos, o prie technikos (dirbdamas „Klasco“ – BNS), dėl to ryšių su rytinėmis kaimynėmis turbūt neturėjo. Komersantai daugiausiai, kada derėdavosi dėl krovinių, tai jie galėjo turėt ryšius. Latakas toks daugiau inžinerinio profilio žmogus, tai labai abejočiau“, – teigė Seimo narys. 

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė pranešė, kad komisija yra inicijavusi tyrimą dėl konkurso į uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą.

A. Bilotaitė abejojo šios atrankos skaidrumu ir kreipėsi į susisiekimo ministrą, tačiau komisijos posėdyje balandžio 22 dieną jis nepasirodė. Ji tikisi, kad šį trečiadienį posėdyje ministras dalyvaus.

„Mes gavome atsakymą iš ministerijos, kad daug įslaptintos informacijos, nes jie vadovaujasi asmens duomenų apsauga, tai iš to nieko nebuvo aišku, kaip tas konkursas buvo organizuotas. Pirmas dalykas, į ką atkreipiau dėmesį – akivaizdu, ten buvo atrankos kompanijos samdomos, bet aš suprantu, kad tai yra tik formalumas ir nesuprantu, kam jie tada tai daro, jei nesinaudoja tomis paslaugomis“ – BNS sakė A. Bilotaitė.  

Pasak parlamentarės, A. Latakas net nepradėjęs dirbti patenka į galimą interesų konfliktą.

„A. Latakas per savivaldos rinkimus gavo netiesioginę paramą iš Klaipėdos uoste veikiančių verslininkų. Tai neleis jam išlikti objektyviam sprendžiant klausimus, susijusius su uosto naudotojais. Vadinasi, jis turės kaskart nusišalinti. Ko vertas vadovas, kurio rankos surištos?“ – pranešime  teigė A. Bilotaitė. 

Trys konservatorių frakcijos nariai – Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas anksčiau yra kreipęsi į VSD dėl A. Latako vertinimo nacionalinio saugumo požiūriu, tačiau maždaug prieš tris–keturias savaites gavo atsakymą, kad tyrimo procedūros dar nebaigtos, BNS pranešė L. Kasčiūnas.  

A. Latakas rėmė valstiečius rinkimuose  

Verslo konsultavimo bendrovėje „Averditum“ šiuo metu dirbantis A. Latakas, uoste išdirbęs beveik du dešimtmečius, konkurso laimėtoju paskelbtas balandžio 8 dieną.

Jis BNS tuomet teigė nematantis galimybių kilti interesų konfliktui dėl to, kad kartu su tais pačiais verslininkais viename „valstiečių“ sąraše pernai dalyvavo savivaldos rinkimuose ir finansiškai parėmė partiją.  

A. Latakas kartu su buvusiu uosto vadovu Arvydu Vaitkumi dalyvavo viename „valstiečių“ sąraše  rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą, tačiau A. Latakas nebuvo išrinktas. Jis BNS anksčiau teigė nesantis A. Vaitkaus draugas, tačiau jie pažįstami, jis taip pat sakė nesantis „valstiečių“ partijos narys.

Tiek A. Latakas, tiek A. Vaitkus patys parėmė „valstiečių“ partiją – pirmasis pernai kovo 20 dieną  pervedė 3 tūkst. eurų, antrasis – sausio pabaigoje ir kovo pradžioje – iš viso 17,65 tūkst. eurų  

Pernai kovą A. Vaitkus buvo atleistas, tuometiniam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui  suabejojus, ar su „valstiečiais“ kandidatavęs uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu.

Vienintelis „Averditum“ akcininkas ir vadovas yra buvęs „Achemos grupės“ prezidentas ir ilgametis  viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Jis 2011 metų spalį buvo paskirtas, bet 2013 metų sausį atleistas iš koncerno vadovo posto, kurį užėmė iš karto po pagrindinio akcininko Bronislovo Lubio mirties. 

Nuolatinio vadovo uostas neturi jau metus, kai pernai kovo pabaigoje buvo atleistas A. Vaitkus.