Įžūlūs paaugliai jaučiasi nebaudžiami

Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo sušauktas neeilinis Vaiko gerovės komisijos posėdis. Komisijos pirmininkė, Klaipėdos savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė pabrėžė, kad reikia ieškoti būdų suvaldyti tokius protrūkius.

"Vaikų su įvairiais sutrikimais labai daug ir jų vis daugėja", - sakė ji.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste vyriausiasis specialistas Airidas Vitkevičius sakė, kad tai - "puikiausias nebendradarbiavimo pavyzdys", nes esą minėto paauglio šeima buvo žinoma visiems, vaikas lankė specialiąją mokyklą.

"Šeima buvo žinoma ir miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui, buvo atliekama atvejo vadyba, tačiau pas mus niekas nieko nežinojo. Ir dabar dar nesame gavę pranešimo iš mokyklos, kad vaikas šiemet nebuvo nė vienoje pamokoje. Tas iš tiesų yra liūdna. Apie situaciją sužinojome iš tėvelių, kai atėjo dvi piktos mamytės, kurios ėjo į visas įstaigas iš eilės ir prašė ką nors daryti", - aiškino A. Vitkevičius.

Tačiau paprastai pati imtis iniciatyvos ši tarnyba negali. "Mes turime gauti pranešimą, kuriame būtų identifikuotas vaikas. Tada pradedamas tyrimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo šeimoje, išklausomos pusės. Jeigu nustatoma, kad pažeidimas padarytas, įvertinami grėsmės lygiai. Jeigu vaikui nesaugu šeimoje, jis paimamas", - dėstė A. Vitkevičius.

Vis dėlto jis negalėjo atsakyti į pedagogų klausimą, ką reikia daryti, jeigu šeimoje nesaugu ne vaikui, o tėvams, kurie taip pat kenčia nuo agresyvaus paauglio elgesio.

Policija bus griežtesnė

Nuo šių mokslo metų su mokyklomis pradėjo dirbti 5 bendruomenės pareigūnai, kurie konsultuoja mokyklas teisiniais klausimais, bendrauja su socialiniais darbuotojais. Pasak E. Kučinskienės, mokyklos turėtų aktyviau bendradarbiauti su pareigūnais, ypač, jeigu tėvai žino apie netinamą vaikų elgesį, bet nieko nedaro.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis teigė, kad situacija yra suvaldyta.

"Asmuo, kuris buvo minimas žiniasklaidoje, yra sutvarkytas, jam skirtas sankcionuotas sulaikymas iki gruodžio 11 dienos. Jo atžvilgiu atliekami kiti procesiniai veiksmai, tiriami kiti galimai padaryti nusikaltimai. Intensyviai dirbama tuo klausimu", - tikino G. Mačiulaitis, pridūręs, kad bylos teisme bus nagrinėjamos jau šį mėnesį.

Pasak pareigūno, nustatyti ir kiti asmenys, gąsdinę uostamiesčio moksleivius, dirbama ir su jais. Taip pat policija sustiprino patruliavimą prie Klaipėdos mokyklų.

"Atėjome ne ieškoti kaltų, kas ką padarė ar nepadarė. Norime, kad ateityje nesikartotų tokie įvykiai", - į susirinkusius Klaipėdos mokyklų atstovus kreipėsi G. Mačiulaitis.

Jis ragino mokyklų darbuotojus, pastebėjusius probleminį elgesį ar jo užuomazgas, kreiptis į policiją, kad kartu su pareigūnais ir tėvais būtų imamasi spręsti situaciją. Pasak G. Mačiulaičio, šiuo metu sulaikytas paauglys šiais mokslo metais nebuvo atėjęs nė į vieną pamoką, tad esą mokykla galėjo pasidomėti, kur jis, ir kodėl nelanko mokyklos.

Dėl to policija ketina sugriežtinti reikalavimą, kad policijai arba kitoms tarnybos būtų nedelsiant pranešama apie vaikus, kurie yra linkę nelankyti pamokų, daro pažeidimus. Taip pat svarbu išsiaiškinti ir tai, kas vyksta probleminių vaikų namuose - kaip bendraujama su tėvais.

"Būkim solidarūs, neužmerkim akių. Galbūt nedrįstate, bet nesunku paskambinti 112, jeigu kažkas daro nusikaltimą čia ir dabar. Apie senesnius nusikaltimus galima pranešti ir kitais būdais", - pedagogus netylėti skatino G. Mačiulaitis.

Prie policijos reidų turėtų prisijungti ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis sakė, kad iš mokyklų reikėtų informacijos, kokiose vietose ir kokiu metu pastebimi besirenkantys neaiškūs asmenys. Tada ir būtų planuojami patikrinimai kartu su policija.

Mokyklos bejėgės?

Susirinkusieji pedagogai suskubo pasakoti apie atvejus, kurie atrodo beviltiški. Mokyklų atstovai vardijo situacijas, kai iškviesti policijos pareigūnai pasako, kad negali niekuo padėti, nes moksleivis, dėl kurio kreipėsi mokykla, yra nepilnametis.

"Per pamokas - keiksmažodžiai, į pamokas jis neina. O bendruomenės pareigūnai prie mamos, paties vaiko, pedagogų, mokyklos administracijos atstovų pasako, kad nieko negali padėti, nes jis yra nepilnametis", "Yra dvylikametis - keiksmažodžių lavina, kojos ant stalo per pamokas, vėluoja kasdien, skambiname, ieškome. Mokykla dirba nuolat, o pareigūnai sako, kad niekuo padėti negali", - kone identiškas situacijas atpasakojo skirtingų mokyklų pedagogės.

"Mėnesį nėra vaiko, skambinu mamai kas antrą, kas trečią dieną. Sako, kad serga, bet įrodymų jokių nėra", - kolegėms antrino kita pedagogė.

"Kai kažkas atsitinka, mokykla būna ko nors nepadarius. Bet kai mokykla kreipiasi, tai ne policijos reikalas, tarnybos negali nieko daryti. Negalime mes vieni padaryti stebuklų, neturime mes tų lazdelių stebuklingų", - liejo apmaudą kitos mokyklos atstovė.

"Reikia pakalbėti apie pareigūnų švietimą. Ne kartą esame kalbėję, kad pareigūnai turi žinoti, kaip bendrauti, kai yra nepilnamečiai. Galėtų prie to vaiko nesakyti, kad negali nieko padaryti. Dabar yra taip, kad kitą dieną jie susideda kojas ant stalo ir sako - ką jūs man padarysit..." - pasakojo dar viena pedagogė.

Pedagogai atkreipė dėmesį į dar vieną keblią situaciją - nėra aišku, ar socialiniai pedagogai turi teisę apsilankyti probleminių moksleivių namuose.

"Kreipėmės į teisininkus du kartus su klausimu, ar galime. Jie sako, kad tai socialinio darbuotojo darbas, o socialiniai pedagogai dirba mokykloje. Kas tada eina į šeimą, jeigu socialiniai pedagogai negali, o socialinės pagalbos šeima negauna, taigi, ir socialiniai darbuotojai pas juos neina?" - klausė Klaipėdos socialinių pedagogų atstovė.

Ką dar galima padaryti?

M. Poimanskis siūlė paieškoti būdų, kaip mokyklų teritorijose įrengtomis kameromis užfiksuotus vaizdus perduoti ir policijai.

Tačiau, pasirodo, šios kameros kartais taip pat nelabai padeda, nes kai kur sumontuotos tokiose vietose, kur vaizdą užstoja medžių šakos, kiti pastatai, arba filmuojama ne ta vieta, kurią reikėtų stebėti.

Vis dėlto pakeisti kamerų vietų ugdymo įstaigos savo nuožiūra negali. Taip pat kone visos mokyklos pačios nemato, kas yra filmuojama - kamerų vaizdus stebi saugos tarnybos.

Taip yra dėl to, kad mokyklų teritorijų vaizdo stebėjimo paslaugą centralizuotai pirko Savivaldybė.

"Reikia iš mokyklų sulaukti pageidavimų, ar reikia keisti kamerų vietą, ar apgenėti šakas. Šitą informaciją jūs turite mums pasakyti, mes nematome tų dalykų", - rašyti raštus, adresuotus Savivaldybės administracijos direktoriui, siūlė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Pedagogai išsakė nuomonę, kad būtų reikalingi ir pavojaus pulteliai, mygtukai, kuriais būtų galima operatyviai išsikviesti pagalbą. Pasak N. Laužikienės, dėl to, jeigu yra būtinybė, taip pat reikėtų pasitarti.

E. Kučinskienė prašė mokyklų objektyviai vertinti situaciją ir nevengti įžūlių moksleivių svarstyti mokyklų vaiko gerovės komisijose ir siųsti juos į ankstyvosios intervencijos programas. Jie užauga ir pajaučia nebaudžiamumą. Esame visi atsakingi už vaikus, todėl prašome visų dirbti viena linkme ir atsakingai daryti tuos darbus", - atidžiau stebėti ir atsakingai dirbti prašė Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.