Ir kvapų fronte numatomas proveržis

Vakar po susitikimo su Klaipėdos meru M. Jusius patikino, kad KN ir toliau investuos į technologinius sprendimus, mažinančius kvapus. Problemą kelia du dalykai - lakiosios dalelės, kenksmingos sveikatai, ir aromatinės dalelės, sukeliančios kvapą. Jis pabrėžė, kad kenksmingų dalelių koncentracijos ore norma niekada nebuvo viršyta. Kalbama apie diskomfortą keliančius kvapus.

Pasak M. Jusiaus, KN jau nemažai priemonių įdiegta ir, palyginti su tuo, kas buvo prieš 15 metų, išmetamųjų dalelių kiekis jau gerokai mažesnis. Bendrovė jau investavo į kvapų rekuperatorių, kurį ketinama tobulinti įdedant jame dar vienus filtrus, į garų surinktuvą iš laivų. Dabar kalbama apie deginimo įrenginius, galinčius skaldyti aromatines daleles, dėl ko sumažėtų kvapas. Šias technologijas ketinama įdiegti per dabar vykstantį plėtros etapą, kuris tęsis iki 2020 metų. KN planuoja investuoti į aplinkos apsaugą 3 mln. eurų. M. Jusiaus teigimu, tokios investicijos jau patvirtintos, joms pritarė bendrovės valdyba.

KN vadovo teigimu, kai pumpuojami naftos produktai iš geležinkelio cisternų, KN teritorijoje procesas yra uždaras, viskas keliauja vamzdžiais, nėra atvirų erdvių, pro kurias kiltų garai ir skleistųsi kvapai.

KN teritorijoje krovos metu vyksta keli technologiniai procesai, kurių metu sklinda kvapas. Vienas, kai naftos produktai pumpuojami iš geležinkelio cisternų į bendrovės talpyklas. Didžiausia koncentracija išmetamų dalelių, kai sklinda nemalonus kvapas, susidaro tuo metu, kai laivai išmeta susikaupusias dujas prieš pradedant krovą. KN turi gaudykles, kurios visada įjungiamos, kai kraunami laivai. "Gal kartais ir savivaliaujama, laivai išmeta greičiau tas dujas, nei siurblys sutraukia ir sudegina kvapus", - svarstė V. Grubliauskas.

Beje, kvapas gali sklisti ir tada, kai laivai pildosi kuro atsargas. M. Jusius neneigia, kad tam tikra galimybė sklisti aromatui yra ir tada, kai produktas yra terminalo talpose. Pasak jo, bendrovė naudoja plaukiojančiuosius stogus, kad nesikauptų dujos. Pasak mero, vienose talpyklose yra tie plaukiojantieji stogai, o kitose - ne.

Mero, kuris ne kartą lankėsi KN, manymu, situacija, palyginti su ta, kuri buvo prieš 4-5 metų, šiuo metu yra labai pagerėjusi, įdiegta daug priemonių, beveik visi technologiniai procesai uždari. Tačiau pasak jo, šitoje srityje dar ne viskas padaryta,rizikos faktoriai išlieka.

Anot V. Grubliausko, didžiausia problema iškyla, kai reikia identifikuoti kvapus skleidžiantį šaltinį. Su M. Jusiumi aptarta galimybė statyti naują modernią kvapų ir taršos matavimo stotelę.

V. Grubliauskas ketina artimiausiu metu susitikti su Krovinių terminalo vadovais, įsitikinti, kokios prevencinės priemonės ten jau įdiegtos, o kokios planuojamos diegti. Jis nori ir juos įtikinti, kad prisidėtų prie tokios modernios stotelės įrengimo.

Meras apie tai ketina kalbėti ir su "Lietuvos geležinkelių" atstovais, nes, kol krovinys yra geležinkelio cisternose, visa atsakomybė tenka jiems. Lėšų tokiai stotelei reikia nemažai, V. Grubliauskas tikisi, kad trys potencialūs teršėjai kartu tai galės padaryti lengviau. "Labai tikiu, kad geranoriškumo pakaks ne tik "Klaipėdos naftai", bet ir kitiems dviems šios lygos žaidėjams. Manau, didžiausias laimėjimas yra tas, kad šią problemą bandysime spręsti bendromis jėgomis ir kompleksiškai", - sakė meras.