Institucijos planus keičia gyventojų sveikatos sąskaita

Klaipėdos miesto savivaldybėje posėdžiavusi darbo grupė dėl Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojų iškeldinimo gerokai pasiginčijo, bet galutinis taškas padėtas nebuvo.

Darbo grupė, kuriai vadovauja Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nariai - Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB "Lietuvos geležinkeliai", privačių uosto krovos kompanijų atstovai, buvo sudaryta prieš kelis mėnesius miesto iniciatyva, kai problemos sprendimas nejudėjo iš mirties taško.

[CITATA]

Ši grupė vakar susirinko ketvirtą kartą, tad tiesiog glumino, jog vienai ministerijai pavaldžios institucijos nežino, ką kuri daro. Jokių pasiūlymų, kaip spręsti Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojų problemą, vakar nesulaukta, tik labai daug aiškinta, kad žmonių iškeldinti nė viena institucija neturinti teisinio pagrindo.

Uostui gatvės nereikia?

Uosto direkcija buvo detaliojo plano, patvirtinto 2012-aisiais, organizatorė. Pagal jį, Nemuno gatvė turėjo būti rekonstruojama, o gyventojai iš tų namų iškeldinami. Direkcija netgi paprašė miesto savivaldybės perduoti jai Nemuno gatvę Nemuno gatvė.

Paskui planai pasikeitė ir dabar, pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, ta gatvė galėtų dominti direkciją tik tuo atveju, jeigu Pasienio kontrolės postų direkcija statytų kontrolės postą priešais naująjį keleivių ir krovinių terminalą.

Visus nustebino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas Rimantas Pilipavičius, informavęs, kad jau derinamas pasienio kontrolės posto projektas.

Paaiškėjo, kad apie tai iki šiol nieko nežinojo nei Uosto direkcija, nei miesto savivaldybė.

Kur dingo milijonai?

Maža to, posėdžio metu nuskambėjo ir pasakymas, kad 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu Klaipėdos savivaldybei esą turėję būti skirta apie 10 mln. Lt triukšmo mažinimo programai įgyvendinti. Klaipėdos meras įpareigojo savivaldybės atstovus šį klausimą išsiaiškinti.

Savo ruožtu geležinkelininkai bandė aiškinti, kad pirma atsiradęs kelias, o paskui namai. Esą ne "Lietuvos geležinkeliai" yra triukšmo valdytoja, bėgiais važinėja ne tik jos vagonai, bet ir privatininkų, pavyzdžiui, LKAB "Klaipėdos Smeltė". Pastaroji kompanija jau išleido apie 100 tūkst. Lt ir jau pastačiusi vieną triukšmą mažinančią sienutę. Dabar ji jau prašanti leidimo statyti dar vieną sienutę. Jos išlaidos jau - 300 tūkst. Lt.

V. Grubliauskas konstatavo, kad visos institucijos tik vardina galimybes, dėl kurių jos juridiškai gali nesiimti problemos sprendimo, ir net nebado ieškoti galimybių, leidžiančių tai daryti.

Todėl meras bandė išgauti iš atsakingų institucijų atstovų terminus, per kiek laiko kas bus padaryta. Nuskambėjo pasakymai, kad gyventojai jau kenčia kelerius metus, tad gali dar kažkiek laiko pakentėti.

Miesto vadovas pareiškė duodąs dar mėnesį darbo grupei ir kovo pradžioje ji turi rinktis į paskutinį savo posėdį. Jei priemonių pasiūlyta nebus, pagrasinta priimti Klaipėdos savivaldybės administracijos siūlomą planą.

"Ir juokinga, ir graudu"

Darbo grupės posėdyje dalyvavo ir minėtų namų gyventojai.

"Jie tik stumdo problemą vieni nuo kitų, o mes nerūpime. Netikiu, kad ką nors padarys. Ir juokinga, ir graudu darosi tokių kalbų klausant. Pastatė tą triukšmą mažinančią sienutę, šviesą uždengė, dar daugiau drėgmės atsirado, o triukšmo nesumažėjo. Garsas nuo tos sienutės atsimuša tiesiai į langus. Kai pravažiuoja traukinys, visas namas dreba. Jau siena trečiame aukšte įskilusi, nuo lubų byra tinkas", - kalbėjo 113-ojo namo gyventoja Svetlana.

"Dar 2012 metais mums buvo žadama, kad būsime iškeldinti. Iš dabartinės diskusijos supratau, kad jie jau įvykdė tai, ką norėjo, t. y. buvo nugriauta kažkiek pastatų, nutiesta papildoma geležinkelio linija, tad dabar keičia savo planus mūsų atžvilgiu", - kalbėjo 133-ajame name gyvenantis Žilvinas.