Į Dangės upę galimai teka nuotekos, aplinkosaugininkai gūžčioja pečiais

"Esu pastebėjęs, kad čia plaukioja ir nugaišusios žuvys", - kalbėjo vienas klaipėdietis, sutiktas prie į Dangės upę vedančio vamzdžio, kuriuo vanduo atiteka iš griovio, vingiuojančio palei minėtą sodų bendriją.

Sako, kad teka teršalai

Su asociacijos "Žalia banga" pirmininke D. Žukiene susitinkame uostamiesčio Kretingos ir Senvagės gatvių sankirtoje. Moteris iškart pirštu rodo į šalia gatvių iškastą griovį ir jame tekantį vandenį, kuris galiausiai patenka ir į Dangę.

"Tas nuolydis nuo gatvės tiesiai į grovį, kuriame įkastas vamzdis, visų pirma yra labai pavojingas. Juk kiek žmonių ir vaikų eina pro šalį", - baisėjosi ji.

Tačiau D. Žukienė teigė, kad dar baisiau yra tai, jog šiame griovyje esantis vanduo yra užterštas.

Anot jos, po žeme vamzdžiais iš Mumlaukio ežero atitekantis vanduo, patenkantis į šį griovį, yra teršiamas nuotekomis, išleidžiamomis iš namų, kurie nėra prijungti prie nuotekų surinkimo magistralinių tinklų, vedančių į nuotekų valyklą Dumpiuose.

"Tekėdamas jis surenka įvairius teršalus. <...> Tai vanduo, į kurį tikrai yra patekę nevalytų nuotekų", - "Vakarų ekspresui" kalbėjo ji.

D. Žukienė teigė, kad vanduo yra teršiamas nuotekomis iš namų, kurių dalis yra ir "Baltijos" sodų bendrijoje. Tačiau ji pabrėžė, kad tokia problema egzistuoja ne vien šioje sodų bendrijoje.

Žingsniuodami taku palei šį griovį, "Vakarų ekspreso" žurnalistai išvydo ir žarną, patiestą iš vieno šalia šio griovio pastatyto namo, esančio "Baltijos" sodų bendrijoje. O ne prie vieno naujos statybos namo buvo matyti ir griovio šone kyšantys vamzdeliai, iš kurių tekėjo vanduo. Ar tai lietaus vanduo, ar teršalai, pasakyti sunku.

Ambicijos neįgyvendina?

D. Žukienė aiškino, kad Klaipėda su tarša Dangės upėje kovoti nusprendė jau seniai. Tačiau tai, jos teigimu, iki šiol nepadaryta. Anot D. Žukienės, vos atgavus nepriklausomybę, uostamiestis išsikėlė ambicingą tikslą - sutvarkyti nuotekų tinklus taip, kad iš jų į Dangę jokiu būdu nepatektų teršalai.

Ji dėstė, kad šalia Dangės krantinės įsikūrusiose sodų bendrijose pastatytų namų savininkai anksčiau nė neturėjo galimybės prisijungti prie magistralinių tinklų - jie tiesiog nebuvo nutiesti.

Tačiau situacija galiausiai pasikeitė.

"Užpernai rudenį sodų bendrijose Savivaldybė nutiesė vamzdžius (magistralinius tinklus - aut. past.). Dabar visi privalo prisijungti.

Tačiau per pusantrų metų nėra prisijungę, mano duomenimis, dar 280 namų", - sakė ji.

GRIOVYS. Štai šis palei "Baltijos" sodų bendriją vingiuojantis griovys galiausiai patenka į Dangės upę. Dalia Žukienė sako, kad vanduo čia yra užterštas nuotekomis, galimai - ir naftos produktais. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Tačiau bendrovės "Klaipėdos vanduo" naujų vartotojų prijungimo grupės vadovė Aldona Pranaitienė informavo, kad Klaipėdos mieste prie buitinių nuotekų tinklų yra neprisijungęs 151 būstas, kuriam yra įrengtos atšakos arba tinklai eina šalia sklypo ribos.

Uodžia baisią smarvę

Tuo metu D. Žukienė pastebėjo, kad dar tada, kai gyventojai prisijungti prie magistralinių nuotekų tinklų negalėjo, nuotekas vis tiek buvo privaloma valyti.

"Yra įmonės, kurios įrengia biologinius valymo įrenginius. Juos pastato prie namo, į statines viskas suteka, juos išvalo. Ir tuomet vanduo jau gali tekėti upę", - kalbėjo ji.

Tačiau D. Žukienė teigė, kad jai įtarimų kelia šalia sodų bendrijos griovyje tekančio vandens būklė - šis yra nešvarus, jame plaukioja neaiškūs dariniai. Ji užsiminė, kad vaikščiodama šalia šio griovio kartais užuodžia ir baisų kvapą.

Tad, anot D. Žukienės, iš to galima spręsti, kad čia patenka būtent nevalytos nuotekos. "Neįtikėtina, kad turtingi ES fondai, skirti įvairiems taršos mažinimo projektams įgyvendinti, nepadeda", - stebėjosi D. Žukienė.

Teršalus išplauna pakilęs vanduo?

Priėjus griovio pabaigą matyti Dangės upė. Griovelyje tekantis vanduo pasislepia vamzdyje, esančiame po dviračių takais, vingiuojančiais palei upę, ir galiausiai įteka į pačią Dangę.

"Greičiausiai čia bėga lietaus vanduo, kuris yra surenkamas nuo stogų", - kalbėjo vienas čia sutiktų klaipėdiečių.

Anot jo, gali būti ir kita problema - jeigu sodų bendrijos gyventojai neturi valymo įrenginių, nuotekas jie nukreipia į lietaus sistemą.

Tačiau, anot jo, didžiausia problema ta, kad ši sistema yra atvira - būtent ją ir sudaro palei sodų bendrijoje esančius namus einantis griovys.

"Jeigu sistema būtų uždara, niekas nuotekų tikrai neleistų", - sakė jis.

D. Žukienė įsitikinusi - net ir lietaus vandenį būtina valyti. "Lietaus nuotekose yra įvairių naftos produktų", - kalbėjo ji.

Tuo metu sodų bendrijoje "Baltija" gyvenanti klaipėdiečių pora žurnalistams aiškino, kad jų namas prie magistralinių nuotekų tinklų buvo prijungtas iškart, kai tinklai buvo nutiesti. Tačiau vyras ir moteris teigė žinantys, kad iki šiol ne visi namai yra prijungti. Tad kartais teršalai, anot jų, išties pasiekia Dangės upę.

"Kol nebuvo tinklų, kai kas turėjo iškastas duobes, jose buvo talpyklos. Po to atvykdavo specialistai, jų turinį išvalydavo. Bet yra kita problema. Talpykloje esantis turintys, kai pakyla vanduo, pavyzdžiui, nuo lietaus, bėga į griovį, nes jam nėra kur kitur nubėgti", - teigė ji.

D. Žukienė aiškino, kad į upę patekę teršalai lemia vadinamąjį vandens žydėjimą. Moksliškai šis procesas vadinamas eutrofikacija.

"Vanduo yra apžėlęs. Reikėtų valyti ir tvarkyti, juk čia žadama leisti plaukti laivams nuo tilto, įrengti stoteles", - kalbėjo D. Žukienė.

Skundų negavo

Tačiau, nors klaipėdiečiai ir kalba apie teršalus, Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė Jurgita Jasiūnienė "Vakarų ekspresui" aiškino, kad Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija per pastaruosius 2 metus nėra gavusi skundų dėl vandens griovio palei "Baltijos" sodų bendriją.

Tačiau teršalų, kurie iš individualių namų išleidžiami tiesiai į aplinką, uostamiestyje būta. Tiesa, iš departamento pateikto paaiškinimo matyti, kad aplinkosaugininkai patikrina vos vieną kitą teritoriją.

"2019-07-22 vyko reidas, per kurį vertinta individualaus nuotekų tvarkymo atitiktis nustatytiems reikalavimams. Buvo atlikta 8 privačių valdų patikrinimai, nustatyti 2 pažeidimai nuotekų tvarkymo srityje (1 pažeidimas už į aplinką nepakankamai išvalytas nuotekas)", - teigiama departamento atsakyme.

Kiek būtų nustatyta pažeidimų, jeigu aplinkosaugininkai patikrintų kiekvieną 151 būstą Klaipėdoje, neprisijungusį prie nuotekų tiklų, galima tik spėlioti.

J. Jasiūnienė taip pat akcentavo, kad ir šiemet aplinkosaugininkai ketina vykdyti patikrinimus.

Informacija nepasiekia

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė taip pat aiškino, kad jokio skundo dėl padėties minėtoje sodų bendrijoje nėra gavusi.

"O kad imtų kažkas mėginius, tai nesu girdėjusi, nes jeigu yra matoma tarša, tai inspektoriai iš Aplinkos apsaugos agentūros eina ir žiūri, iš kur ten galėtų tekėti", - sakė R. Jievaitienė.

Ji teigė, kad ir pastebėję taršą dažniausiai žmonės skambina specialiosioms tarnyboms, o šios informuoja Aplinkos apsaugos departamentą. "Iki mūsų net neateina ta informacija", - kalbėjo R. Jievaitienė.

Ragina atlikti išsamų tyrimą

Tuo metu sodų bendrijos "Baltija" pirmininkė Elvyra Venckūnienė teigė, kad, esant įtarimams, jog griovelis, vingiuojantis palei sodų bendrijos namus, teršiamas nuotekomis, reikėtų atlikti išsamų tyrimą.

Esą ir pačiai vaikštant palei jį yra tekę uosti nosį riečiančius kvapus.

"Kad būna tvaikas, skundžiasi ir žmonės", - komentavo ji.

Tačiau E. Venckūnienė aiškino, kad pažeidėjus, jeigu tokių yra, susekti nėra taip paprasta. "Nepagautas - ne vagis. Jeigu kas pamatytų, kad išleidžia nuotekas, aplinkosaugininkai išties galėtų patikrinti. Tačiau vasarą tikrino. Nieko nerado. <...> Aš negaliu to pasakyti. Neįeisi į kiekvieno sklypą. Tai privati nuosavybė", - kalbėjo sodų bendrijos pirmininkė.

E. Venckūnienė taip pat aiškino, kad griovelis, kuriuo teka vanduo, nėra valomas, tai yra akivaizdi problema. "Gal tas puvėsis eina iš dugno?" - svarstė ji.

Net nepradėjo tyrimo

Tačiau aišku viena - su tarša Dangės upei susidurti tenka. Štai šių metų kovo 3 dieną Dangės upėje nutiko rimtas taršos incidentas. Rytą žvejojęs vyras netikėtai pastebėjo į upę srūvančius teršalus, klaipėdietis nedelsdamas iškvietė specialiąsias tarnybas.

Vieta, kurioje teršalai pasipylė į upę, yra visai netoli irklavimo bazės. Ugniagesiai gelbėtojai ėmėsi taršos stabdymo darbų, valė Dangę. Tačiau "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, kad į vietą atvykę aplinkosaugininkai nesurado, kas kaltas dėl tokios taršos - net nepradėtas tyrimas.

Tąkart "Vakarų ekspresui" Aplinkos apsaugos departamento Personalo skyriaus vyr. specialistė Ieva Krikštopaitytė kalbėjo, kad aplinkosaugininkai tyrimo nepradės.

"Nebent gautume pagrįstos informacijos, nes dabar tiesiog apžiūrėjo išleistuvus, kurie yra ten šalia, nė iš vieno jų nebuvo fiksuota tarša, labai sunku pasakyti, iš kur ji galėjo būti. <...> Šiuo atveju ne (tyrimo neatliks - aut. past.), nebent gautume pagrįstos kažkokios informacijos, nuo kurios būtų galima atsispirti ir tą tyrimą vykdyti", - dėstė I. Krikštopaitytė.

Rado ir automobilį

Tiesa, Dangės upėje kartais pavyksta aptikti ir įspūdingų radinių. Panašu, kad vanduo gali būti užterštas ne tik teršalais, bet ir daiktais.

Štai 2016 metais švaros akcijos "Darom" dalyviai šalia Jono kalnelio Klaipėdoje upės dugne aptiko automobilį.

Šis, paaiškėjo, buvo ieškomas policijos pareigūnų.