Į piketą susirinko keliolika žmonių. Jų plakatai buvo skirti ne tik miesto valdžiai (reikalauta neskriausti gyvūnų, remtis užsienietiška praktika globoti gyvūnus, nenaikinti kačių ir pan.), bet ir švietimo įstaigų vadovams, iš kurių reikalauta vaikams skiepyti užuojautą beglobiams gyvūnams.
Viena iš šio piketo organizatorių visuomenininkė Laima Laurinavičienė sakė, jog žmones susirinkti paskatino išgirsti valdininkų žodžiai.
"Mus papiktino Irenos Šakalienės (Miesto tvarkymo skyriaus vedėja. - Autor. past.) pareiškimas per vieną televiziją, kad Savivaldybė turi nusisamdžiusi kompaniją arba rangovą, kuris sugaudys, karantinuos ir utilizuos gyvūnus. Tas pasakymas, kad juos utilizuos, mus šokiravo. Suskaudo širdį, todėl čia susirinkome", - tvirtino L. Laurinavičienė.
Piketą kiek vėliau palydėjo ir moters pasisakymas per Tarybos posėdį. Pacitavusi I. Šakalienės pasisakymą, moteris stebėjosi, kad Klaipėda nesugeba tvarkytis su benamiais gyvūnais taip, kaip tvarkosi vakarietiškos šalys ar net kiti miestai.
"Žudyti beglobius gyvūnus nežmoniška, vienintelis būdas mažinti populiaciją - gyvūnus sterilizuoti. Reikia, kad veiktų klinika, kuri humaniškai pagautų, sterilizuotų, bent kelias dienas gyvūną palaikytų ir paleistų. Kad neliptų katinėliai į rūsius, reikalingos būdelės - tokios yra Vilniuje. Klaipėdoje nėra nė vienos būdelės, nė vienos šėryklos", - į politikų sąžinę apeliavo L. Laurinavičienė.
Panašūs reikalavimai buvo išdėstyti ir pareiškime miesto merui Vytautui Grubliauskui, kuris, beje, buvo užsukęs į piketą. Žurnalistams jis sakė, jog šiuo metu svarstant šių metų biudžetą kaip tik atsiranda proga šnekėti ir apie šias bėdas, tačiau neturėdamas konkrečių skaičių ir faktų nuo išsamesnių komentarų susilaikė.
Šiuo metu I. Šakalienė ilsisi užsienyje, tad realią situaciją sutiko atskleisti Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. "Vakarų ekspresui" jis sakė, jog gyvūnų mylėtojai šiek tiek perdeda, nes gyvūnai mieste masiškai žudomi nėra. Kasmet tvarkytis su beglobiais gyvūnais skiriama apie 50 tūkst. eurų, tačiau gyvūnų utilizavimui išleidžiama tik dešimtadalis sumos - apie 5,5 tūkst. eurų.
"2015 metų duomenimis, buvo surinkta 2,5 tūkstančio gyvūnų, įskaičiuojant ir kritusius ar užmuštus. Eutanazija yra atliekama tik labai silpniems ir ligotiems gyvūnėliams. Jų buvo apie 600. Apie 1 100 gyvūnų buvo sterilizuoti ir paleisti, o maždaug 400 rado naujus šeimininkus", - suskaičiavo L. Dūda.
Konkursą tvarkytis su beglobiais gyvūnais yra laimėjusi prieglauda "Būk mano draugas".
Valdininkas pažymėjo, jog šiemet vėl bus organizuojamas konkursas, į kurio sąlygas žadama įtraukti ir sterilizavimą. Gyvūnų mylėtojus jis paskatino ateiti ir šnekėtis, kadangi per piketus konstruktyvus bendravimas esą sunkiai įmanomas.
Beje, vienas piketuotojų prašymas buvo išgirstas - artimiausiomis dienomis 10 miesto vietų bus įrengti ženklai, kurie žymės gyvūnų šėrimo vietas, tad miestiečiai galės nebijodami ten nešti maistelį.
Informacija
Planuojamos gyvūnų šėrimo vietos
Statybininkų pr. tęsinys (netoli garažų prie Šilutės pl. 101A)
Taikos pr. 212
Taikos pr. 117
Panevėžio g. 5
Alksnynės g. 15
Kretingos g. 15-19-21 namų teritorijoje
Klevų g. 3 arba Klevų g. 5
Prie Senosios perkėlos
Liubeko g. ir Varpų g. kampas
Kauno g. 47
Miesto ūkio departamentas žmones, kurie turi pastabų dėl parinktų vietų, kviečia kreiptis į juos, kad būtų rastas abiem pusėms tinkamas sprendimas.
Rašyti komentarą