Gyventojams palengvins prisijungimą prie centralizuotų tinklų

"Pagal ankstesnius reikalavimus žmonės buvo įsirengę vietinius valymo įrenginius, o dabar, kai jau nutiestos centralizuotos trasos, daugelis sako neturintys pinigų, kad galėtų prisijungti. Ypač senyvo amžiaus žmonės. Tad ir sieksime skatinti, kad daugiau žmonių galėtų prisijungti ir mažiau būtų teršiama aplinka", - pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Tiesa, tiksliai suskaičiuoti, kiek vienam namų ūkiui galėtų kainuoti prijungimas prie centralizuotų trasų, nėra taip paprasta, nes kiekvienu atveju atstumas nuo namo iki trasos yra skirtingas.

"Preliminariai skaičiuojame, kad už vieną metrą gali tekti sumokėti 200 eurų", - preliminariai skaičiavo A. Gaižutis.

Tad politikų prašoma pritarti, kad iš miesto biudžeto gyventojams būtų kompensuojama bent dalis šių išlaidų.

"Esame numatę, kad būtų galima kompensuoti 50 proc. reikalingos sumos, bet ne daugiau nei 1 000 eurų", - sakė A. Gaižutis.

Jo duomenimis, situacija Klaipėdoje nėra prasta. Prie Klaipėdos miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros jau yra prisijungę 98 procentai namų ūkių.

Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, Klaipėdos mieste yra 266 namų ūkiai, kuriems yra techninė galimybė teikti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau gyventojai nesijungia prie centralizuotų tinklų. 94 namų ūkiai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį, bet prie nuotekų tinklų nesijungia. 137 namų ūkiai nesinaudoja vandens tiekimo paslauga, nors šių ūkių nuotekos tvarkomos centralizuotai. Skaičiuojama, kad iš viso yra 497 namų ūkiai, kuriems galėtų būti skiriamas dalinis finansavimas, jeigu šie apsispręstų jungtis prie centralizuotų tinklų ir dėl finansavimo kreiptųsi į Savivaldybę.

Planuojama, jog 2020 m. lėšų poreikis galėtų siekti 20~000 Eur, suteikiant maksimalią finansinę paramą 20-čiai namų ūkių.