Gražinsis ir laivų statykla

Vakar Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Vakarų laivų gamyklos (VLG), kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinis direktorius Arnoldas Šileika aptarė, koks vaizdas atsivers klaipėdiečiams, kai KLR nugriaus 8 jam nereikalingus pastatus. Žinia, šiuos darbus ketinama pradėti dar šiemet ir baigti pirmą kitų metų pusmetį.

Laivų statytojų planai

A. Šileika pripažįsta, kad nugriovus KLR pastatus atsivers ne pats geriausias Baltijos laivų statyklos vaizdas. Mat kai kurie jos pastatai ir pati tvora yra likę nuo pat šios gamyklos pastatymo - 1952 m. Jie buvo vidinė siena tarp dviejų įmonių, tad į juos nebuvo kreipiamas dėmesys ir investuojama.

"Mes pasistengsime padaryti taip, kad mūsų statykla ir tvora negadintų miesto vaizdo, kad tai būtų patraukli gamybinė teritorija", - žadėjo VLG vadovas.

Be to, 70 arų ploto teritoriją, šiuo metu priklausančią statyklai, nori perimti miestas ir panaudoti piliavietės poreikiams. Pasak A. Šileikos, joje yra ir nepatraukliai atrodančių pastatų.

"Vykstantys procesai bus paskata ir mums pagyvinti ar atnaujinti savo pastatus", - sakė A. Šileika.

Jo manymu, pirmiausia bus griaunami pastatai, esantys prie išvažiavimo iš KLR teritorijos, pavyzdžiui, seni sandėliai, betono mazgas. Dar svarstoma, kurie pastatai nebebus naudojami ateityje. Šiuo metu kaip tik planuojamas kitų metų įmonės biudžetas, tad į tai bus atsižvelgta.

"Miestas planuoja pastatus nugriauti kitų metų antroje pusėje, tad ir mes paraleliai darysime savo darbus. Gamybai tai netrukdys, nes ji vykdoma specializuotuose gamybos cechuose, kurie yra toliau nuo tos teritorijos", - teigė VLG vadovas.

Miesto lūkesčiai

Klaipėdos meras teigė, jog jau šiandien pradedama ruoštis tam, kad kitų metų viduryje miestelėnai neišvystų akies neglostančių vaizdų.

"Džiugu, kad Arnoldas Šileika gana atsakingai vertina situaciją. Tarėmės, ką reikia padaryti, kad niekas nepatirtų šoko ir kad po pastatų nugriovimo atsivertų naujos, gražios erdvės. Be to, manau, kad kartu atsiras ir dar viena unikali galimybė priartinti miestiečius prie laivų statybos ir apskritai jūrinės veiklos aspektų, kad jie apie juos sužinotų ne iš vadovėlių, nuotraukų ar pasakojimų, bet tiesiog juos pamatytų. Manau, reikia ieškoti sprendimų, kad tie procesai, šiandien esantys už aukštų tvorų dar nuo sovietmečio, būtų matomi. Būtų puiku, jeigu miestiečiai galėtų stebėti pastatyto laivo nuleidimą į vandenį arba laivo korpuso atsiradimą ne pasilipę ant ko nors pro tvorą, o kaip nors civilizuočiau. Manau, verta pagalvoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti", - sakė V. Grubliauskas.

Jis juokavo, kad gal reikėtų palikti tos tvoros bent gabalėlį - kaip Berlyno sienos arba įrengti šaltojo karo muziejų, kuris pasakotų, kaip anais laikais buvo saugoma laivų statybos paslaptis.

Pasak mero, kokia bus nauja tvora, šiandien dar niekas negali atsakyti. Esą aišku tik viena - ji negalės būti tokia, kokia yra dabar.

Pasak mero, 70 arų žemės lopinėlyje stovinčių pastatų likimas jau aiškus - jie atgyveno savo amžių, atliko savo misiją ir ateityje turės būti nugriauti. Jau pradėta diskusija, ar tuos pastatus ir žemę po jais miestas galėtų perimti savo reikmėms. Atlaisvinus tą teritoriją piliavietės aikštę būtų galima padaryti šviesesnę, erdvesnę, jaukesnę.

Savivaldybės specialistai jau yra gavę užduotį bent preliminariai įvertinti kaštus. Jau pateiktos ir nepriklausomų turto vertintojų išvados.

"Be jokios abejonės, prieš pradedant eiti tuo keliu reikės politinio apsisprendimo, nes tai nebus tik tų pastatų pirkimas, bet ir griovimas, kuriam reikia papildomų lėšų. Iškyla nemažai klausimų, bet, manau, kad dabar pats laikas juos spręsti, kol formuojamas kitų metų biudžetas. Tikiuosi, užteks politinės valios eiti tuo keliu", - sakė V. Grubliauskas.