Ginčai dėl tilto - teisme

Kretingos ir Šaulių gatves jungiančiu pėsčiųjų tiltu, kurio eksplaotacija kasmet reikalauja dešimčių tūkstančių litų, "Lietuvos geležinkeliai" nesėkmingai atsikratyti bando jau keletą metų, vis siūlydami jį perimti Klaipėdos miestui. Šiemet liepą uostamiesčio Savivaldybė net sulaukė grasinimų, kad nuo lapkričio 3-iosios bendrovė nustos šį tiltą eksploatuoti bei galimai jį visai uždarys. Jau prieš savaitę bendrovė pranešė priėmusi sprendimą ant tilto iškabinti ženklus, perspėjančius, kad "judėjimas tiltu žiemos sąlygomis gali būti apsunkintas", bei prašančius žmones "pasirinkti kitą saugų maršrutą".

"Galime nespėti nuvalyti"

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, būtent pastarasis "Lietuvos geležinkelių" sprendimas paskatino imtis atsakomųjų veiksmų bei kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

"Manome, kad įkaitais tampa niekuo nekalti Klaipėdos gyventojai. Pagrindinis ieškinio teismui motyvas - pėsčiųjų saugumas. Teismo prašome uždrausti bendrovei imtis veiksmų, kuriais būtų nutraukta tilto eksploatacija bei ribojamas žmonių judėjimas juo, - sakė A. Kačalinas. - Jūs tik įsivaizduokite, jei pasnigus tiltas bus nevalomas. Bet kas galės paslysti, susilaužyti ranką, koją ar, neduok Dieve, nukristi nuo tilto."

Jis pažymėjo, kad pirmadienį teismas, kol vyks bylos nagrinėjimas, nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti "Lietuvos geležinkeliams" tiltą uždaryti ar nebevykdyti jo priežiūros. Bendrovė šį sprendimą dar gali apskųsti per 7 darbo dienas.

"Lietuvos geležinkelių" atstovas spaudai Vidmantas Gudas teigė, kad bendrovė dar nėra gavusi teismo nutarties, tad ir atsakyti, ar ją ketinama skųsti, jis negalėjo.

V. Gudas taip pat pažymėjo, kad Savivaldybės sprendimas kreiptis į teismą atrodo keistai. Mat esą bendrovė kol kas neketina nei tilto uždaryti, nei nebevykdyti jo priežiūros.

"Mūsų tiesioginė veikla yra keleivių ir krovinių pervežimas. Pasnigus pirmiausiai turime užtikrinti, kad būtų nuvalyti geležinkelio keliai ar pervažos. Tilto laiku nuvalyti paprasčiausiai galime nespėti, todėl ir pakabinome perspėjančias lenteles. Tačiau tai nereiškia, kad mes jo toliau neprižiūrėsime", - sakė V. Gudas.

Tiesa, jis patvirtino, kad taip ir neradus sutarimo su Savivaldybe, pėsčiųjų tiltas ateityje visgi dar gali būti visai uždarytas.

Tikisi kompromiso

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išreiškė viltį, kad taikus kompromisas šiame miesto ir "Lietuvos geležinkelių" ginče bus rastas.

"Savivaldybė, miesto vadovai tikrai nesiruošia ir nenori su niekuo kariauti bei bylinėtis nesant rimtam pagrindui. Bet kartu noriu pažymėti, kad tais atvejais, kai kalbame apie miestiečių saugumo užtikrinimą, tikrai bus naudojamos visos įmanomos teisinės priemonės, - sakė V. Grubliauskas. - Gal tai ir skamba kiek dramatiškai, tačiau manau, kad miestiečių saugumo bei gyvenimo sąlygų gerinimo klausimas yra ne vien tik Savivaldybės prerogatyva, bet ir kitų įstaigų, mieste eksploatuojančių savo infrastruktūros objektus, rūpestis."

Per 13 mln. litų kainavęs pėsčiųjų tiltas Priestočio gatvėje pastatytas 2010 m. Darbai finansuoti Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir "Lietuvos geležinkelių" lėšomis.

"Lietuvos geležinkelių" manymu, tilto priežiūra nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės pagrindine veikla, todėl jį perimti bei skirti lėšų tilto išlaikymui turėtų Savivaldybė. Pastaroji atkerta, kad tiltas yra geležinkelių infrastruktūros priklausinys bei šią "dovaną" priimtų tik tuo atveju, jei "Lietuvos geležinkeliai" įsipareigotų skirti lėšų jo eksploatacijai.

Beje, dar 2005-aisiais uostamiesčio Taryba, už tai, kad "Lietuvos geležinkeliai" įsipareigojo pastatyti minėtą pėsčiųjų tiltą, atleido bendrovę nuo kiek daugiau nei 665 tūkst. litų siekusio įsiskolinimo už valstybinės žemės nuomą.