Gerlachų šeimos paminklas grįžo į Skulptūrų parką

"Ši vieta taps atminimu visai Gerlachų šeimai, kurios net kelios kartos čia palaidota", - gausiam susirinkusiųjų būriui kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė ir trumpai prisiminė Gerlachų giminės atsiradimą Klaipėdoje istoriją ir nuopelnus.

Johanas Gotlibas Gerlachas iš Ragainės į Klaipėdą atvyko XIX a. pradžioje. Sulaukęs pilnametystės jis įkūrė pirmąją uostamiestyje medienos apdirbimo ir eksporto įmonę. Veiklą tęsė jo sūnūs Hermanas ir Heinrichas, buvę aktyviais miestiečiais. Vyresnysis brolis Heinrichas ilgus metus vadovavo Klaipėdos pirklių korporacijai, kuri prisidėjo prie Vilhelmo kanalo statybos darbų ir kitų projektų. Hermanas buvo išrinktas Klaipėdos apskrities deputatu, vėliau tapo jos valdybos nariu ir Italijos garbės konsulu.

1903-1906 metais Hermanas Klaipėdos apskrities ligoninėje savo lėšomis pastatė naują 24 lovų korpusą. Kartu su kitais žymiais miestiečiais jis gražino Girulių kurortą: jo lėšomis išvalytas tvenkinys, įrengti pasivaikščiojimo takai, poilsio aikštelės. Didžiausias ir paskutinis jo palikimas testamentu - 100 tūkst. markių miestui.

Mecenatai Gerlachai palaidoti senose Klaipėdos kapinėse (Memel Städtischer Friedhof), kurios buvo sunaikintos 1975 m. Granitinis paminklas nuo Gerlachų kapo rado prieglobstį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje.

Vienas iš paminklo atstatymo iniciatorių, viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis prisiminė dvejus metus trukusį procesą.

"Viskas prasidėjo, kai Dionyzas Varkalis man pasiūlė atstatyti šį paminklą pasakęs, jog tam tereiks kibiro cemento. Sutikau, nes kibiras cemento man pasirodė smulkmena. Tačiau iš tiesų vien to neužteko. Reikėjo parengti projektą. Parko vadovei Sondrai Simanaitienei liepiau panaudoti visą savo moterišką žavesį ir surasti architektą, kuris veltui atliktų šį darbą. Jai pavyko, nes surado geranoriškai nusiteikusį Rolandą Rakevičių. Tuomet kreipiausi į UAB "Pamario restauratorius" vadovą Aldą Kliuką ir jis sutiko nemokamai išlieti pamatus ir sumontuoti paminklą", - pasakojo J. Šikšnelis.

Tiesa, Gerlachų šeimos paminklui buvo būtina restauracija. Šiems darbams atlikti bibliotekos vadovas ieškojo mecenatų, tačiau visgi neradęs, reikalingą sumą jis tiesiog pasiskolino.

J. Šikšnelis Klaipėdos paminklosaugoje įžvelgė trūkumų: "Mes turime labai griežtus paminklosaugos sargus, turime labai aktyvius ir aršius visuomenininkus, kurie ragina saugoti paminklus, tačiau trūksta jėgos, kuri rūpintųsi išlikusių paminklų atstatymu."