Geri orai priminė tunelio į Kuršių neriją idėją

VE.lt

2015-08-19 11:22

Dar praėjusią savaitę gerokai virš 30 laipsnių šoktelėjus termometro stulpeliui pajūryje nusidriekė poilsiautojų eilės. Smiltynės perkėlai dirbant visu pajėgumu spūsčių išvengti nepavyksta – patekti į keltą keblu ne tik atvykėliams, bet ir vietiniams Neringos gyventojams, nors šie ir turi leidimą keltis be eilės.

Susidariusi situacija atnaujino diskusijas dėl jungties į Kuršių neriją statybas. Ankščiau dažnai linksniuotą tiltą keičia tunelio idėja. Tam įtakos turėjo ne tik neigiamas UNESCO tilto vertinimas, bet ir finansiniai veiksniai – įrengti tuneli po Kuršių mariomis kainuotų bemaž tris kartus pigiau.

Tunelio prieigos galėtų tapti patrauklia pramogų erdve

Vietoje, kurioje siūloma kasti tunelį, uosto vystytojai ketina įrengti sūraus vandens barjerą, kurio viršumi galėtų eiti kelias, todėl paties tunelio ilgis siektų apie 700 m. Ilgamečio statybos inžinieriaus Juozo Zykaus teigimu, marios šioje vietoje seklios, didžiausias gylis tesiekia 5 metrus, todėl darbus vykdyti būtų galima atviru būdu, kasant iš viršau. Tokių atveju nereikalingos brangios tunelių rausimo mašinos, kuriomis kasami tuneliai giliai po žeme ar vandeniu.

Dažnas baiminasi, kad nutiesus jungtį būtų padaryta žala Kuršių nerijos gamtai, o jos kurortai taptų panašūs į prieštaringai vertinimą Palangą. Skeptikus turėtų raminti tai, kad važiavimas tokiu tuneliu automobiliu būtų mokamas ir ribojamas. Jei dalis pajamų, surinktų už naudojimąsi tuneliu, būtų skirta Kuršių nerijos gamtos išsaugojimui, atsirastų galimybė dažnai gaisrų niokojamuose Kuršių nerijos miškuose įrengti priešgaisrinės sistemas ir sutelkti didesnius žmogiškuosius išteklius. Kadangi tunelio eksploatacinės išlaidos, lyginant su dabar kursuojančiais keltais, būtų ženkliai mažesnės, aplinkosaugai galėtų tekti išties solidžios sumos.

Jungties atsiradimu suinteresuoti ir verslininkai. Erdvė aplink tunelį Klaipėdos pusėje galėtų tapti populiariu traukos centru – atsirastų vieta mažųjų laivų prieplaukai, laisvalaikio ir pramogų centrams.

Tunelio atsiradimu ypač suinteresuoti Neringos gyventojai, į kurių problemas atkreipiamas dėmesys tik užplūdus karščiams. Neringos meras Darius Jasaitis yra pajuokavęs, kad jei toks projektas būtų įgyvendintas jam valdant, neringiškiai meru jį rinktų iki gyvenimo galo.

Panašių tunelių pasaulyje egzistuoja šimtai, labiausiai jie paplitę daug salų turinčiose šalyse. Ilgiausias povandeninis tunelis įrengtas Japonijoje 1998 m. Jo ilgis siekia 54 kilometrus.