Garažų karalystėje karaliauja neteisybė

Vyrui situacija žinoma ilgą laiką, mat jis pats turi vieną pastatą garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai "Šviesoforas-1" priklausančiame sklype. Jo teigimu, dalis garažų yra pastatyti nelegaliai, o už juos žemės nuomos mokestį moka kiti, to net nežinodami.

Neišsprendžiama problema?

Pasak Karolio, anksčiau teritorija buvo kur kas mažesnė. Ji prasiplėtė atsiradus 32 garažams be bendrijos valdybos leidimo.

"2004-2005 metais buvo atlikti matavimai. Pagal juos visas valdomas plotas buvo suskirstytas į keturis sektorius. Bendras plotas siekia 8 520 kvadratinių metrų. Nelegalių garažų savininkai valdo apie 2 tūkstančius kvadratinių metrų. Taip bendrija per metus permoka apie 500 eurų. Kai kurie esamų garažų savininkai dar net nežino, kad tokie dalykai vyksta. O įmokų dydis kiekvienais metais didėja", - "Vakarų ekspresui" sakė vieno garažo savininkas.

Jis patikino, kad bendrija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) su prašymu mokėti žemės nuomos mokestį tik už tą sklypo dalį, kurioje garažai yra pastatyti legaliai. Kaip paaiškėjo, tai padaryti nėra paprasta.

"Sulaukėme siūlymo rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Žemės sklypas būtų padalintas į du žemės sklypus, iš kurių vienas būtų suformuotas ir patvirtintas Nekilnojamojo turto registre. Mes garažų savininkams legalizuoti savo veiklą netrukdome. Tačiau jie nesitvarko ir tai tampa kliuviniu. Niekam problema nerūpi. Tai yra bėda", - teigė Karolis.

Bando veikti legaliai

"Vakarų ekspresui" problemą, besitęsiančią nuo pat 1990-ųjų, patvirtino garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos "Šviesoforas-1" pirmininkas Adolis Mikelkevičius.

Jo manymu, savininkai, kuriems priklauso galimai nelegaliai pastatyti garažai, jų atsiradimą vis tiek turėjo su kažkuo suderinti. Pasak bendrijos pirmininko, proga laiku legalizuoti patalpas buvo praleista.

"Mūsų atsiklausta nebuvo. Mes bendrijos nariams esame nustatę mokestį. Tačiau jį moka gal koks trečdalis. Vienu metu netgi buvo blokuojamas įvažiavimas. Bet viskas stojo į savas vėžes ir kai kurie toliau lengvai gyvena", - tikino A. Mikelkevičius.

Jo žiniomis, atsirado du aktyvūs piliečiai, kurie panoro savo garažus legalizuoti. Tačiau patys susidūrė su problema, kai bandė garažams gauti tikslų adresą.

"Jie jau padarė apmatavimus. Sako, "duokite adresą". Kaip mes galime duoti? Juk tai tvarko Savivaldybė. Mes neprieštaraujame, kad jie legalizuotų savo veiklą. Bet reikia Savivaldybės pritarimo. Dabar jie, būdami mūsų žemėje, naudoja elektrą ir panašiai", - bėdas vardijo A. Mikelkevičius.

Lengviau nugriauti nei įteisinti?

"Vakarų ekspresui" susisiekus su Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružiene konkrečių atsakymų į klausimus gauti nepavyko, mat, jos teigimu, atsakymus į klausimus turi Nacionalinė žemės tarnyba.

Visgi ji patikino, kad su minėtąja bendrija "Šviesoforas-1" Savivaldybė problemų neturi nuo 2005 metų. Šiuo metu žemės sklypo dalis yra išnuomota patalpų savininkams - sudarytos 63 sutartys.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patikino, kad dėl garažų legalizavimo į Savivaldybę buvo kreiptasi tik praėjusiais metais, kai tuo domėjosi viena pilietė. Ji siuntė senas projekto ištraukas.

"Įteisinimo procedūras reikėtų pradėti dėl viso garažų komplekso, kurie buvo pastatyti dar sovietų laikais. Reikėtų susirasti senąjį projektą, statybos leidimą ir kreiptis į Statybos inspekciją, kad organizuotų statybos užbaigimo procedūrą. Mieste daugelis garažų bendrijų taip įteisina dar sovietmečiu statytus garažus. Po atliktų apmatavimų kiekvienas garažo savininkas, įregistravęs statinį Nekilnojamojo turto registre, gali eiti ir kreiptis į NŽT bei prašyti, kad būtų išnuomotas sklypas", - pasakojo G. Pocius.

Pasak jo, jeigu pastatyti garažai nebuvo įteisinti sovietmečiu, nebūtų įteisinti ir dabar. O štai noras parengti naują garažų techninį projektą kainuotų papildomus pinigus, kurių veikiausiai nesutiktų mokėti nei bendrijos, nei garažų savininkai.

"Jeigu statinys nėra registruotas, niekas jam adreso nesuteiks. Arba garažus reikėtų šalinti, arba bandyti įteisinti. Įteisinimo galimybė prasideda nuo pačios bendrijos sprendimo. Ji, organizuodama viešą susirinkimą, gali sutikti, kad kažkas nuomojasi garažus jų žemėje, arba nesutikti. Jeigu nesutinka, klausimų kaip ir nebėra.

Jeigu būtų rengiamas naujas techninis projektas, jis turėtų būti parengtas pagal šios dienos galiojančias normas. Esami pastatai normų toli gražu neatitinka. Rengiant naują projektą reikėtų garažuose pakeisti daug dalykų. Tai būtų nemažos investicijos. Bendrijos pirmininkas iš tiesų yra teisus. Jeigu tuo pačiu sklypu naudojasi kiti subjektai, proporcingai jie visi turėtų dalintis žemės nuomos mokestį. Vienintelis jų išsigelbėjimo šiaudas - rasti senąjį projektą ir senąjį leidimą", - teigė Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.

G. Pociaus turimais duomenimis, minėtame sklype visus dokumentus susitvarkiusi yra tik viena bendrija. Apie kitą informacijos nėra, mat neregistruotas joks žemės sklypas.

"Reikia aktyvių žmonių, kurie prisiimtų naštą, surinktų reikiamus dokumentus ir eitų į institucijas. Kol konkretaus organizatoriaus nebus, niekas jiems nieko nesutvarkys", - pridėjo G. Pocius.

Sklypas suformuotas ir patvirtintas

Ruslanas GOLUBOVAS, Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 m. sprendimu "Dėl naudojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo" patvirtino žemės sklypo, esančio Debreceno g. 1, Klaipėdos mieste (toliau - Žemės sklypas), ribų planą, kuriame yra Garažų bendrijos suderinimo žyma (parašas), įrodanti, kad sutinkama su žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu (0,8520 ha).
Žemės sklypas 2005 m. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypo plane yra nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos šiame sklype esančių pastatų eksploatacijai.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius neturi duomenų ir negali nuspręsti, ar Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų garažų savininkai nėra Garažų bendrijos nariai ir kodėl šie pastatai yra neregistruoti. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai nėra priskirtos funkcijos tikrinti suformuotuose žemės sklypuose pastatų statybos, rekonstrukcijos ir kitus statybos darbus.
Žemės sklypas yra suformuotas garažų paskirties statiniams eksploatuoti, pagal suderintą ir patvirtintą žemės sklypo ribų planą.
Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 "Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos", suformuoti valstybinės žemės sklypai, jų dalys yra išnuomojami sudarant žemės nuomos sutartis statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.