Būgštaujama, kad būsimoje aktyvaus poilsio vietoje išnyks prie Trinyčių tvenkinio perintys vandens paukščiai, o gyventojai praras pamėgtą ramybės kampelį. Dėl savivaldybės ir verslininkų dešimčiai metų pasirašytos sutarties vietos bendruomenė rengė net protesto akcijas, pavojaus varpais toliau skambina ornitologai.
Mažasis Žuvintas
Tarp Mokyklos ir Kooperacijos gatvių tyvuliuojantis apie 6 hektarų ploto Trinyčių tvenkinys buvo iškastas dar XV amžiuje ir kadaise vadintas Malūno tvenkiniu. Ši vieta yra daugelio miestiečių pamėgta gamtos oazė. Aplink tvenkinį mėgsta vaikščioti pagyvenę žmonės, mamos su vežimėliais, mažamečiais vaikais.
Ornitologas Julius Morkūnas LŽ teigė, kad tvenkinys pasižymi sparnuočių įvairove. „Lietuvos mastu jis unikalus, nes kito tokio, esančio didmiesčio viduryje ir turinčio didelę gyvūnų rūšinę įvairovę, šalyje nėra. Nuolat peri laukiai, didžiosios antys, gulbės, nendrinės vištelės, rudagalviai kirai, mažosios ir didžiosios krakšlės. Tai puiki vieta ir paukščiams fotografuoti“, - sakė jis. Pasigrožėti laukiniais sparnuočiais ir juos fotografuoti prie Trinyčių tvenkinio atvyksta net užsieniečių.
„Telkinį pavertus aktyvaus laisvalaikio zona, vandenlenčių sporto baze, pradėjus jame plaukioti vandens dviračiais, valtimis, baidarėmis, paukščiams būtų suduotas smūgis. Jie gali pasitraukti iš teritorijos, nebeperėti. Taip tvenkinys prarastų savo žavesį“, - pažymėjo J. Morkūnas.
Pasak gamtininko Algirdo Knystauto, Trinyčių tvenkinį gamtos oaze reikėtų palikti pirmiausia dėl edukacijos. „Bet koks objektas mieste, kur žmonės gali stebėti paukščius, turi būti saugomas, nelygu - reti tie paukščiai ar ne. Tokiose vietose žengiami pirmieji žingsniai pradedant pažinti sparnuočius“, - tikino jis.
Jau stato bazę
Pagal Klaipėdos savivaldybės ir Vilniuje registruotos UAB "Keberiokšt" pasirašytą sutartį Trinyčių tvenkinio teritorijoje 10 metų bus siūlomos vandens pramogos, atrakcionai (vandenslydis) ir kitos poilsio paslaugos. Sutartyje nurodoma net 45 pramogų rūšys.
Per dešimtmetį bendrovė įsipareigojo į tokias pramogas investuoti ne mažiau kaip 372 300 eurų, per pirmus dvejus metus - ne mažiau kaip 260 600 eurų.
Baiminamasi, kad tokie vaizdai ateityje bus tik prisiminimas.
Anot bendrovės vadovės Linos Budreckaitės, planuojama pradėti teikti paslaugas jau šią vasarą. „Jau pradėta statyti aptarnavimo patalpa. Skaičiuojame, kad užimsime 250 kvadratinių metrų tvenkinio ploto. Vienos iš dviejų vandenslydžio trasos ilgis sieks apie 200 metrų. Pagrindinė pramoga turėtų būti vandenlentės. Valanda kainuos 35-45 eurus, tačiau trasą galės išsinuomoti ir keli asmenys“, - pasakojo ji.
Pramogų zona veiktų nuo gegužės iki rugsėjo, žiemą, jeigu tvenkinys užšaltų, būtų teikiamos pramogų ant ledo paslaugos.
Paklausta, kaip reaguoja į vietos bendruomenės nepasitenkinimą, L. Budreckaitė atsakė, kad žmonės bijo to, ko nežino. „Tai bus naujas dalykas Klaipėdoje, tad natūralu, jog žmonės baiminasi. Juk niekas nežino, išnyks tie paukščiai ar ne. Kituose tvenkiniuose, kur vyksta analogiškos vandens pramogos, paukščiai neišnyko“, - teigė ji.
Kreipėsi į teismą
Aplink Trinyčių tvenkinį gyvenantys klaipėdiečiai jau buvo susitikę su miesto valdžia, rengė protestus, nuolat rašo raštus merijai.
Dabar aiškėja, kad bent kol kas verslininkų planai teikti vandens pramogų paslaugas šioje vietoje užstrigo. Anot uostamiesčio vicemerės Alinos Velykienės, antrą vietą konkurse užėmusi firma jo rezultatus neseniai apskundė teismui.
„Jo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad kol kas UAB „Keberiokšt“ negalės gauti leidimo verstis pageidaujama veikla. Tačiau sutartis su šia bendrove yra galiojanti, ji toliau gali investuoti į infrastruktūrą. Mūsų teisininkai taip pat kreipėsi į teismą teigdami, kad konkurentų skundas yra nepagrįstas“, - LŽ sakė ji.
Kaip tikino A. Velykienė, vien verslininkų investicijomis nebus apsiribota. „Žmonės turi suprasti, kad Trinyčių tvenkinys Bendrajame miesto plane pažymėtas kaip aktyvi rekreacinė zona su sporto trasomis. Klaipėdoje ir taip trūksta aktyvaus laisvalaikio vietų, pramogų. Esame įsitikinę, kad Trinyčių tvenkinys gali tapti nauju traukos centru. Ypač jaunimui. Be to, savivaldybė teiks paraišką gauti Europos Sąjungos finansinę paramą ir planuoja sutvarkyti visą teritoriją, parką“, - pasakojo vicemerė.
Investicinis planas siekia 973 tūkst. eurų. „Kai bus rengiamas techninis projektas, susitiksime ir su gamtininkais, ir su paveldosaugininkais, ir su bendruomene. Atsižvelgsime į jų siūlymus. Dabar kalbame apie vandens pramogų zonos įrengimą“, - aiškino A. Velykienė.
Vietos bendruomenė miesto valdžiai priekaištauja, esą prieš pasirašant sutartį ji net nebuvo informuota apie brandinamus planus.
„Buvo skelbimų spaudoje. Tačiau patys verslininkai susitikti su bendruomene ir paaiškinti, ką jie planuoja įrengti teritorijoje, nepanoro“, - pripažino vicemerė. Konkrečių ilgalaikių planų LŽ nesutiko atskleisti ir UAB „Keberiokšt“ vadovė L. Budreckaitė, esą tam dar ne laikas.
Klaipėdiečiai ūžia
Kol bendrovė po truputį įrenginėja techninę vandens pramogų bazę prie tvenkinio, dalis klaipėdiečių kelia vis didesnes bangas.
„Pažįstu tokių, kurie specialiai atvažiuoja čia iš pietinės miesto dalies pasižiūrėti paukščių. Bet esmė yra ne tai. Esmė ta, kad bendruomenės nuomonė nieko nereiškia mūsų pačių rinktai savivaldai. Apie tvenkinio ateities perspektyvas turėjo būti viešai diskutuojama su gamtininkais, paveldosaugininkais, istorikais. To nebuvo padaryta“, - piktinosi prie Trinyčių tvenkinio gyvenanti Rasa.
Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ susibūrė iniciatyvinė grupė, siekianti išsaugoti Trinyčių tvenkinį kaip ramybės ir gamtos oazę. Neseniai buvo išplatinta ir sentimentali nuotrauka, kurioje gulbė nebylė su jaunikliais įamžinta ant tvenkinio kranto, šalia verslininkų pastatyto konteinerio, pradėtų kalti polių.
„Gulbės surengė tylią protesto akciją prieš invaziją į Trinyčių tvenkinį. Kaip sakė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, tokie statybos darbai, kai paukščiai dar nespėjo užauginti savo jauniklių, prilygsta nėščios moters spardymui. Anot šio gamtininko, paukščiai negali pasirinkti perėjimo laiko, o žmonės savo darbus gali planuoti ir atlikti juos nedrumsdami gamtos ciklo“, - tikino Klaipėdos tarybos narė ir Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja Nika Puteikienė.
Rašyti komentarą