Europos kultūros sostinės paraišką slėpė nuo Kauno

Būtent dėl to klausimas prieš pradedant svarstyti paraiškos tvirtinimą kilo opozicijos narei Ninai Puteikienei, kuri pasipiktino, jog programa nebuvo svarstoma komitetuose. Taip pat piktinosi ir Arūnas Barbšys.

Paaiškės už mėnesio

"Jei siekiama tapti Europos kultūros sostine, nesinori, jog prieš patį finalą konkurentai pamatytų visus planus. Kauniečiai Taryboje priėmė sprendimą pritarti projektui į viešąją erdvę neįkeliant paties dokumento ir balsavo nematydami, už ką balsuoja. Mes nuėjome kitu keliu - kaip ir reikalaujama, prieš parą paskelbėme visą dokumentą susipažinti ir kviečiame balsuoti", - paaiškino vicemeras Artūras Šulcas ir tvirtino, jog daugelis politikų susipažino su paraiška ją dar ruošiant.

Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė priminė, jog nacionalinėje atrankoje dalyvavo šeši miestai, iš kurių varžytis dėl titulo liko Klaipėda su Palanga ir Neringa bei Kaunas.

Pagal reikalavimus, paraišką vertintojams privalu pateikti vasario 28 dieną, o po mėnesio, kovo 27-ąją, uostamiestyje lankysis komisija, kuri vietoje vertins pasirengimą įgyvendinti paraišką. Ar Klaipėda 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine, paaiškės kovo 29 dieną.

Numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos šešerių metų biudžetas sieks apie 32 mln. eurų. Iš Vyriausybės tikimasi 10 mln. eurų, miestas 5 metams skirs 15 mln. eurų, milijonu prisidės Palanga su Neringa, o privačios lėšos ir natūrinių mainų vertė sieks apie 3,5 mln. eurų.

Paraiškos sudarytoja, projekto vadovė, VšĮ "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Goda Giedraitytė tvirtino, jog, palyginti su kitomis šalimis, kurių miestai tapo Europos kultūros sostinėmis, siūlomas biudžetas nėra didelis, tačiau esą tinkamai subalansuotas.

Taryba pritarė ir viešosios įstaigos "Klaipėda - 2022 m. Europos kultūros sostinė" steigimui. Kilus klausimų, kaip atrodys pati įstaiga, N. Laužikienė teigė, jog pavykus gauti titulą bus grįžtama į Tarybą su naujos įstaigos nuostatais, steigimo aktu ir kitais dokumentais.

"Įstaiga bus valdoma kaip įprasta viešoji įstaiga - bus vadovas ir valdyba, taip pat papildomai įkurta koordinacinė taryba, kurioje dalyvaus Vyriausybės, universiteto, uosto, verslo atstovai, kurie koordinuotų ir dalyvautų įstaigos veiklose. Paraiškoje aiškiai pasakyta, kad įstaigoje dirbs apie 30 žmonių. Projekto finansavime numatyta 4 mln. eurų administravimo išlaidoms įskaitant ir patalpų išlaikymą. Kokios tai bus patalpos, dar nenusprendėme ir neieškojome", - sakė direktorė.

Sujungs Rytus ir Vakarus

G. Giedraitytė politikams pasakojo, jog paraiška negalėjo viršyti 100 puslapių, o joje reikėjo atsakyti į klausimus, dėl ko titulas Klaipėdai reikalingas, kodėl jo norima labiau už kitus, kuo miestas skiriasi nuo konkurentų ir pan.

Trijų pajūrio miestų paraiška "Susitikimų vieta" parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio. Dar per 2 000 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai, organizuojant įvairius "focus" grupių susitikimus, interviu, apklausas ir kt.

G. Giedraitytė tvirtino, jog laimėjus Europos kultūros sostinės titulą programą bus galima pildyti naujomis iniciatyvomis ir idėjomis. Dabar skaičiuojama, kad iki 2023-iųjų iš viso turėtų būti įgyvendinta per tūkstantį įvairių kultūrinių, meninių ir socialinių projektų bei renginių.

Taip pat veiklą turėtų pradėti ir naujos kultūrinės erdvės, kaip, pavyzdžiui, naujas multifunkcinis menų centras Klaipėdoje ar naujos menininkų rezidencijos, kurių bendras plotas regione turėtų padidėti daugiau nei 5 tūkstančiais kv. metrų. Bendrai į programą įtrauktos priemonės į regioną turėtų privilioti per tūkstantį įvairių profilių bei sričių kūrėjų, o į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edukacines veiklas pritraukti dešimtis tūkstančių bendruomenės narių.

"Tikime, kad kultūriniame kontekste pavyks subrandinti naują profesionalų kartą, kuri galės didžiuotis regiono kultūrine įvairove, susigrąžinti europietišką identitetą ir tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos", - pridūrė ji.

Paklausta, ką reiškia bendradarbiavimas su Rytais, paraiškos sudarytoja tvirtino, jog numatomas bendradarbiavimas su Ukraina, Gruzija, Moldova ir kitomis šalimis, taip pat su Kaliningrado sritimi.

Taryba šios paraiškos teikimui pritarė. Už balsavo 25 Tarybos nariai, 2 susilaikė, o balsavusiųjų prieš nebuvo.

INFORMACIJA

Kultūrinę paraiškos programą sudaro 2 strateginės platformos - "Gyvybinga bendruomenė" ir "Meno kolonijos" bei 5 programos - "Istorija gyvai", "Kultūros uostas", "Kūrybiniai peizažai", "Partnerystės mazgas", "Prievartos ir humanizmo akistatos". Jomis bus siekiama per kultūrą vietos, regioniniu ir europiniu lygmeniu spręsti šiandien mus kamuojančias opiausias ir miestų tuštėjimą lemiančias problemas, tokias kaip uždara ir apatiška bendruomenė bei profesionalų kūrėjų, kūrybinio sektoriaus atstovų trūkumas.
Planuojama daug mažesnės apimties kūrybos ir bendruomeninių projektų bei susitikimų ir suvažiavimų, o programos susietos su konkrečiomis istorinėmis europinės svarbos asmenybėmis - karaliene Luize, Pranu Domšaičiu, Henriku Šlymanu, Tomu Manu ir kt.
Iš viso paraiškoje plačiau pristatoma apie 50 unikalių skirtingų projektų. Tai šiuolaikinių technologijų ir istorijos sąveika grindžiamas bei europietiškų Klaipėdos šaknų paieškai skirtas projektas "Beieškant Klaipėdos šaknų: inspiruoti Trojos...", istoriniam gintaro keliui aktualizuoti skirtas projektas "Nuo gintaro iki elektros", kataklizmus, karus, okupacijas, represijas ir demografines katastrofas patyrusių, bet naujam gyvenimui atgimusių Europos miestų pristatymui skirtas projektas "Katastrofų miestai", tarptautinis violončelės forumas "Cello for Solidarity", per muziką, laivų statybą, povandeninę archeologiją ar net gastronomiją miesto identitetą pristatantis projektas "Skrajojantys olandai Klaipėdoje", tarptautinis kultūrinių mainų ir mobilių menininkų rezidencijų projektas "Jūros rezidencija" bei kt.